VILNIUS, gegužės 3 — Sputnik. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pareiškė, kad Lietuvoje neverta įvesti savo "galimybių paso", nes panašus dokumentas netrukus pasirodys visos ES lygiu. Apie tai Seimo pirmininkė parašė savo puslapyje Facebook.
"Paaiškėjus, kad jau birželį ES gali turėti vadinamąjį Imuniteto pasą, darosi akivaizdu, kad mums nebėra tikslo skubinti lietuviško atitikmens. Kam leisti lėšas ir kurti produktą, kuris po kelių savaičių pradėtų dubliuotis su europietiškuoju?" — rašo Viktorija Čmilytė-Nielsen.
Jos teigimu, šiuo metu esą racionaliau lėšas skirti kitoms sritims.
"Labiau padėti verslui, kad su "imuniteto kodu" išvis būtų, kur nueiti. Kai viešumoje jau tiek informacijos apie "išnykusias" kavines ir restoranus. Tai ir kolegų energija geriau būtų skirta uždarytiems verslams padėti. Juolab, kad kuo labiau nagrinėjamas "imuniteto kodas", tuo daugiau klausimų. Kad ir toks, kodėl neįtraukiami antikūnų testai? Juk ne visi sirgę, apie tai pranešė medikams. Kiti net nežinojo, kad sirgo COVID-19, jeigu tai buvo besimptomė forma. Mes ir Seime turime kolegų, kurie nejautė simptomų, tačiau atlikę antikūnų testą, pamatė, kad jų turi labai daug", — rašo Čmilytė-Nielsen.
Seimo pirmininkė paragino geriau pasiruošti tinkamai priimti visoje ES įsigaliosiantį "Digital Green Certificate", į kurį integruoti nacionalinius sprendimus nebus sunku.
Anksčiau "galimybių" paso idėją pristatė Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Jį galėtų gauti žmonės, pasiskiepiję nuo koronaviruso, įgiję imunitetą arba gavę neigiamą testo rezultatą. Ministerijos teigimu, toks pasas leistų teikti maitinimo paslaugas viduje, rengti didesnius renginius viduje ir lauke, taip pat atvertų sporto klubus didesniam žmonių skaičiui bei leistų asmenines šventes, jei dalyvauja daugiau nei du namų ūkiai.
Nacionalinio galimybių paso įvedimo klausimą Vyriausybė neformaliame pasitarime svarstys pirmadienį. Galimybių pasas turėtų pradėti veikti prieš bendrą visos Europos žaliąjį sertifikatą, ateityje planuojama šias dvi sistemas integruoti.
Lietuvoje galioja antrasis karantinas, kuris buvo įvestas praėjusių metų lapkričio pradžioje. Paskutinį kartą valdžia apribojimų režimą pratęsė iki vasaros pradžios, tačiau, remdamasi epidemiologiniais rodikliais, švelnina kai kuriuos apribojimus.
Nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyta daugiau kaip 250,3 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 3,9 tūkstančio žmonių.