VILNIUS, gegužės 3 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo pirmadienį Varšuvoje vykusioje 1791 metų gegužės 3 dienos Konstitucijos priėmimo 230-ųjų metinių minėjimo ceremonijoje.
Ceremonija prasidėjo iškilmingomis abiejų šalių prezidentų kalbomis bendroje Lietuvos Seimo ir Lenkijos Senato sesijoje.
Lietuvos vadovas pabrėžė istorinį Lietuvos ir Lenkijos bendrumą, glaudžius dvišalius santykius saugumo ir gynybos, politikos, ekonomikos ir kultūros srityse.
Lietuvos vadovas pabrėžė istorinį Lietuvos ir Lenkijos bendrumą, glaudžius dvišalius santykius saugumo ir gynybos, politikos, ekonomikos ir kultūros srityse.
Nausėda taip pat palietė dabartinius iššūkius regione. Jis išreiškė paramą Ukrainos suverenitetui ir pabrėžė, kad Lietuva ir Lenkija "ir toliau gins demokratines vertybes Europoje, palaikydamos Baltarusijos pilietinės visuomenės siekius pokyčiams".
"Noriu pabrėžti, kad Lietuva niekada nepripažins neteisėtos Krymo aneksijos ir sieks, kad baigtųsi faktinė dalies Rytų Ukrainos okupacija. Kad ir kas nutiktų, negalime leisti, kad Ukraina vėl būtų nublokšta atgal į praeitį!" — sakė Lietuvos vadovas.
Президент Литвы Гитанас Науседа выступил в Польше на церемонии празднования годовщины Конституции, 3 мая 2021 года
© Photo : LRP
Valstybės vadovas priminė, kad "nesaugi" BelAE kelia "grėsmę" visiems šio regiono gyventojams ir paverčia Baltarusiją "Kremliaus geopolitinių žaidimų įkaitE".
NausĖda pasiūlė gegužės 3-iosios Konstituciją vertinti kaip bendrų Lietuvos ir Lenkijos pasiekimų simbolį ir šių šalių ateities galimybių potencialo priminimą. Pasak prezidento, ši Konstitucija žymi šalių lyderystę plėtojant Europos konstitucinę ir politinę mintį.
Президент Литвы Гитанас Науседа выступил в Польше на церемонии празднования годовщины Конституции, 3 мая 2021 года
© Photo : LRP
1791 metų gegužės 3 dieną Lietuvos, Lenkijos, Latvijos, Estijos ir Ukrainos vadovai dalyvauja Konstitucijos priėmimui skirtose šventėse, taip pat ketina dalyvauti bendroje diskusijoje apie Europos ateitį, kuri vyks vyko karališkojoje pilyje.
Lietuva bando propaguoti "demokratines vertybes" tokiose Rytų partnerystės šalyse kaip Ukraina, Gruzija ir Moldova. Tuo tarpu, kalbant apie konkrečius pažadus ir veiksmus, visų pirma susijusius su Ukraina, Lietuvos valdžia vengia daryti tiesioginius pareiškimus.
Президент Литвы Гитанас Науседа на церемонии празднования годовщины Конституции в Варшаве, 3 мая 2021 года
© Photo : LRP
Ukraina ir Vakarų valstybės neseniai pareiškė susirūpinimą dėl tariamo Rusijos "agresyvių veiksmų" sustiprėjimo Ukrainoje. Vašingtonas paskelbė apie "Rusijos agresijos" eskalavimą ir Rusijos kariuomenės judėjimą Kryme ir prie rytinės Ukrainos sienos.
Rusijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė, kad Rusijos kariuomenė juda savo teritorijoje ir savo nuožiūra. Anot jo, tai niekam negresia ir neturėtų nieko jaudinti. Be to, Maskva ne kartą pareiškė, kad nėra vidinio Ukrainos konflikto šalis, ir yra suinteresuota, kad Kijevas įveiktų politinę ir ekonominę krizę.
Krymas tapo Rusijos regionu po 2014 metų kovo mėnesį jame surengto referendumo, kuriame 96,77 proc. Krymo rinkėjų ir 95,6 proc. Sevastopolio gyventojų pasisakė už prisijungimą prie Rusijos. Ukraina vis dar laiko Krymą savo, bet laikinai okupuota teritorija. Rusijos vadovybė ne kartą pareiškė, kad Krymo gyventojai demokratiškai, visiškai laikydamiesi tarptautinės teisės ir JT chartijos, balsavo už susijungimą su Rusija. Pasak Rusijos prezidento Vladimiro Putino, Krymo klausimas "galutinai uždarytas".
Padėtis su BelAE
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Anksčiau Baltarusijos "Gosatomnadzor" pasakojo, į kokią riziką buvo atsižvelgta statant elektrinę. Visų pirma teigiama, kad BelAE yra numatyta apsauga esant lengvojo lėktuvo kritimui, seisminiam smūgiui, oro smūgio bangai, taip pat įvairioms sniego, vėjo ir temperatūros apkrovoms.
Lietuva gana ilgai neįstengė įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE.
Rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo tarpu Latvija gali toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia" Europai "BelAE keliamą grėsmę" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja Baltarusijai priešišką retoriką.