Paskelbtos septynios vietos Europoje, kurios gali išnykti

Organizacija "Europa Nostra" sudarė ir paskelbė septynių Europos paminklų ir kultūros paveldo objektų, kuriems gresia didžiausia išnykimo grėsmė, sąrašą.

Ši organizacija, sukurta siekiant populiarinti ir saugoti kultūros paveldą ir gamtinę aplinką, kasmet skelbia tokius reitingus. Iš 12 pretendentų buvo atrinkti septyni pažeidžiamiausi objektai. Buvo atsižvelgta į paminklo svarbą, taip pat į jam gresiančio pavojaus rimtumą.

Dar vienu atrankos kriterijumi tapo šių objektų, kaip tvaraus socialinio ir ekonominio vystymosi katalizatoriaus, potencialas.

Į sąrašą pateko San Juan de Socueva bažnyčia ir atsiskyrėlių būstas Kantabrijoje (Ispanijoje), Achensee geležinkelis Tirolyje (Austrija), Mirogojaus kapinės Zagrebe (Kroatija), Egėjo jūroje esančios Kikladų salos (Graikija), Džiusti sodas Veronoje (Italija), stačiatikių vienuolynas Vysokie Dečany Kosove, senasis Centrinio pašto pastatas Makedonijos sostinėje Skopjėje.

Sąrašas sudaromas nuo 2013 metų. Tikslas — atkreipti dėmesį į mažai žinomus istorinius ir kultūrinius paminklus. 2021 metais jie pirmą kartą gaus 10 tūkstančių eurų vertės Europos Sąjungos dotacijas rekonstrukcijai.

1 / 7

San Juan de Socueva bažnyčia ir atsiskyrėlių būstas Kantabrijoje (Ispanijoje) buvo iškalti uoloje VII amžiaus pabaigoje. Nuo tada iki šios dienos ten vyksta pamaldos. Tačiau per šimtmečius vidaus apdaila sunyko, ypač tai tapo pastebima pastaraisiais metais, kai padidėjo turistų srautas.

CC BY-SA 4.0 / Wikipedia / Vanbasten 23 /

2 / 7

Achensee geležinkelis Tirolyje (Austrija) — vienintelis pasaulyje, kuriame iki šiol naudojama originali XIX amžiaus pabaigos įranga: nuo anglimi varomo lokomotyvo iki tiltų ir bėgių. Magistralę prižiūrinti įmonė bankrutavo 2020 metų pavasarį dėl koronaviruso pandemijos, o Tirolio provincijos vyriausybės pažadėtos subsidijos taip ir nebuvo išmokėtos.

CC BY 2.0 / Wikipedia / trams aux fils /

3 / 7

Mirogojaus kapinės Zagrebe (Kroatija), atsiradusios tarp 1876 ir 1929 metų, yra puikus neoklasikinės Europos architektūros pavyzdys. 2020 metų kovą ir gruodį Zagrebo miestą ištiko du stiprūs žemės drebėjimai, kurie rimtai apgadino šį objektą. Buvo apgadintos arkados, paviljonai, Kristaus Karaliaus bažnyčia, daugybė antkapių ir skulptūrų. Dėl stiprių liūčių ir COVID-19 pandemijos buvo sunku įvertinti žalą ir atkurti kapines.

CC BY-SA 3.0 / Wikipedia / Budgiekiller /

4 / 7

Egėjo jūroje esančios Kikladų salos (Graikija) — Kirera, Sikinas, Tenas, Amorgas ir Kimolas, kaip ir dar du šimtai mažesnių pietų Graikijoje, yra garsios dėl gražiausių kraštovaizdžių su jūra, kalvomis ir kalnais, žaluma ir tradicinėmis gyvenvietėmis, taip pat antikiniais statiniais. Dabar Graikijos Vyriausybė planuoja šiose vietose įrengti vėjo jėgaines. Viena vertus, jos taps "žaliosios" energijos šaltiniu salyno gyventojams, kita vertus, tokiu atveju bus pažeistas autentiškas kraštovaizdis. Nuotraukoje — vaizdas į Khorą Kireroje.

CC BY-SA 3.0 / Wikipedia / Comzeradd /

5 / 7

Džiusti sodas Veronoje (Italija) — vienas seniausių viešųjų parkų Europoje, atidarytas nuo 1570-ųjų metų. Tai vienas geriausių Toskanos Renesanso pavyzdžių, išsaugotas originalia forma. Jame yra žalias labirintas, ilgaamžiai medžiai, o vasaros vakarais ten vyksta teatro pasirodymai po atviru dangumi. Tačiau 2020 metais Veroną užklupusi audra nuvertė trečdalį medžių ir sulaužė labirinto dalį. Trys XVII a. statulos, taip pat apšvietimo ir drėkinimo sistemos buvo smarkiai apgadintos.

CC BY-SA 2.0 / Wikipedia / Lazy KATT /

6 / 7

Stačiatikių vienuolynas Vysokie Dečany Kosove. XIV amžiuje pastatytas vienuolynas yra vienas iš svarbiausių viduramžių religinių paminklų Europoje. Tačiau nuo 2006 metų jis yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą kaip nykstantis. Vienuolynas ir jo apylinkės susiduria su iššūkiais dėl neišspręstų teisinių ir institucinių klausimų. Jam gresia greitkelio tiesimas, kuris gali nusidriekti per vienuolyno žemes ir neatpažįstamai pakeisti aplinkinį kraštovaizdį.

CC BY-SA 4.0 / Wikipedia / Julian Nyča /

7 / 7

Senasis Centrinio pašto pastatas Makedonijos sostinėje Skopjėje buvo pastatytas 1974 metais pokario epochos modernizmo stiliumi. Galinga pastato konstrukcija — lotoso žiedo pavidalo iš gelžbetonio — turėjo simbolizuoti Skopjės atkūrimą po stipraus 1963 metų žemės drebėjimo. Pastatas atlaikė didžiulį gaisrą 2013 metais, tačiau originalus kupolo įstiklinimas, freskos, baldai ir apšvietimas buvo visiškai prarasti arba stipriai sugadinti. Šiandien pastatui gresia dar didesnis pavojus dėl apleidimo ir nusidėvėjimo.

CC0 / Wikipedia / Dominik Tefert /