Lietuva pasiskundė dirbtinai pakeltomis elektros kainomis dėl prekybos metodikos

Pasak Kreivio, Latvijoje ir Estijoje vienašališkai taikoma metodika sudaro galimybes dirbtinai kelti elektros kainą Lietuvoje
Sputnik
VILNIUS, gegužės 7 — Sputnik. Energetikos ministras Dainius Kreivys pasiskundė, kad dėl dabartinės prekybos elektros energija iš trečiųjų šalių metodikos kainos respublikoje yra dirbtinai pakeltos, praneša ministerijos spaudos tarnyba.
Lietuva gavo pirmąją SGD partiją iš Egipto
Ministras surengė nuotolinį susitikimą su Europos Komisijos Energetikos direktorato generaline direktore Ditte Juul Jorgensen.
"Kol nėra trišalio Baltijos šalių sutarimo dėl prekybos elektra iš trečiųjų šalių taisyklių, kenčia ne tik mūsų saugumas, bet ir ES elektros rinka", — po susitikimo sakė ministras.
Kreivys informavo Jorgensen, jog Latvijoje ir Estijoje vienašališkai taikoma metodika sudaro galimybes dirbtinai kelti elektros kainą Lietuvoje.
"Ne kartą sakėme, kad dabartinė metodika neužkardo Baltarusijos atominėje elektrinėje pagamintai elektrai kelio į Baltijos šalių rinką. Tačiau dabar aiškėja, jog ji dirbtinai sukelia elektros kainą Lietuvoje ir iškreipia ES elektros rinką", — sakė jis.
Anot jo, tai atsitinka dėl realių ir deklaruojamų Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumų skirtumo. Pagal minėtas taisykles deklaruojant dideles importo iš Rusijos į Latviją apimtis reikia rezervuoti Lietuvos-Latvijos elektros jungčių pralaidumus, kurie realiai nebūna panaudojami. Elektros rinkos stebėsenos duomenys rodo, jog dėl to tam tikromis valandomis elektros kainų skirtumas Lietuvoje ir Latvijoje kovą siekė iki 20 eur/MWh.
Ministras teigė, kad tai netoleruotina tiek vartotojų, tiek rinkos skaidrumo ir konkurencingumo atžvilgiu. Kreivys paprašė EK aktyvesnio vaidmens derybose šiuo klausimu.

Pasitraukimas iš BRELL

Lietuva, Latvija ir Estija yra BRELL energijos žiedo dalis kartu su Baltarusija ir Rusija. Baltijos šalys nusprendė atsijungti ir sinchronizuotis su Europos elektros sistema per Lenkiją — per "LitPol Link" ir "Harmony Link" jūrų kabelį. Tai planuojama įgyvendinti iki 2025 metų.
Lietuvoje noras pasitraukti iš BRELL paaiškinamas noru pasiekti "energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos". Tačiau, pasak daugelio ekspertų, atsijungimo nuo BRELL procesas Baltijos šalims bus nepaprastai brangus išteklių ir pinigų prasme, o ateityje taip pat pakenks vartotojų kišenėms, nes neišvengiamai kils tarifai.