VILNIUS, gegužės 10 — Sputnik. Susisiekimo ministerija kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir Generalinę prokuratūrą, prašydama įvertinti galimus įstatymų pažeidimus pernai skiriant finansavimą kelio tiesimui Trakų rajone.
Institucijų taip pat prašoma išsiaiškinti, ar nebuvo darytas politinis spaudimas tuometinei Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovybei atlikti neteisėtus veiksmus.
"Atlikus vidaus auditą dėl kelių finansavimo iš Ekonomikos skatinimo ir COVID-19 plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano, kyla rimtų abejonių dėl kai kurių praėjusiais metais ministerijos priimtų sprendimų. Daug įrodymų, kad bent dėl vieno objekto – kelio remonto Trakų rajone – Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovybė patyrė politinį spaudimą imtis galimai neteisėtų veiksmų. Todėl perduodami medžiagą ir kreipdamiesi į teisėsaugos institucijas, prašome įvertinti visas aplinkybes, kad neliktų neatsakytų klausimų", – susisiekimo ministrą Marių Skuodį cituoja spaudos tarnyba.
Pasak ministro, akivaizdu, kad kelių finansavimo sistemai reikia esminių pokyčių. Vieną jų – LAKD pertvarką iš valstybės įmonės į akcinę bendrovę – ministerija ketina Vyriausybei pateikti dar šią savaitę.
Ministerijos kreipimesi teisėsaugos prašoma įvertinti, ar buvęs susisiekimo ministras Jaroslav Narkevič teisėtai skyrė 366,3 tūkst. eurų finansavimą Trakų rajone esančiam keliui Šklėriai-Aluona I, kurio ilgis kiek daugiau nei 1 km, nors LAKD informavo ministeriją, jog šis kelias neatitinka kelių finansavimo skyrimo iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano aprašo reikalavimų.
Tarnybų taip pat prašoma įvertinti, ar ministerija 2020 metų birželio 30 dieną davusi pavedimą LAKD įgyvendinti ministro priimtą įsakymą finansuoti minėtą kelią ir jį įgyvendinti iki 2020 m. lapkričio 30 dienos, nevertino rizikų, kad projekto nėra galimybių spėti įgyvendinti iki nurodyto laiko.
Liepos 1 dieną LAKD informavo ministeriją, kad tiek susisiekimo ministro įsakymai, tiek ir pavedimas juos įgyvendinti, prieštarauja galiojantiems teisės aktams, ir atsisakė juos vykdyti. Ministras Jaroslav Narkevič netrukus atleido tuometinį LAKD vadovą Vitalijų Andrejevą iš pareigų.
2020 metų rugpjūčio 21 dieną LAKD informavo ministeriją, kad pasirašyta viešojo pirkimo sutartis dėl minėto kelio remonto darbų įgyvendinimo.
Generalinės prokuratūros ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) taip pat prašoma įvertinti, ar teisėtai ir efektyviai buvo panaudotos skirtos lėšos ne pirmos svarbos minėto Trakų rajono kelio remontui, koks buvo buvusios politinės vadovybės vaidmuo šiame procese bei ar nebuvo daromas spaudimas įgyvendinti buvusio ministro sprendimus dėl minėto kelio finansavimo naujai paskirtam LAKD vadovui Remigijui Lipkevičiui.
STT pernai atlikusi Aprašo antikorupcinį vertinimą nustatė, kad jos nuostatos gali būti interpretuojamos ir taikomos nevienareikšmiškai bei nėra pakankamos aiškiam ir skaidriam lėšų pagal numatytą paskirtį paskirstymui užtikrinti.
Dėl šio kelio ruožo remonto ir jam skirto finansavimo, ministerija šių metų pavasarį atliko vidaus auditą. Jame konstatuota, kad ministro sprendimas skirti finansavimą šiam kelio ruožui priimtas pažeidžiant Aprašo reikalavimus. LAKD neprašė skirti finansavimo šiam projektui, nes jis nebuvo numatytas prioritetinėje žvyrkelių finansavimo eilėje ir iki 2022 m. įmonė neplanavo jo įgyvendinti, be to šis kelias neatitinka apibrėžtos valstybinės reikšmės kelio sąvokos. Pažymėta, kad šis privažiavimas prie gyvenvietės yra akligatvis, jame nedidelis eismo intensyvumas, jam remontuoti nebuvo gauta paraiškų.
Skiriant finansavimą keliui nebuvo parengtas ir patvirtintas techninis projektas ir atlikta jo ekspertizė. Pagal pateiktą darbų grafiką rangovas planavo darbus atlikti tik po 12 mėn. Tačiau esant galimam spaudimui iš buvusios ministerijos vadovybės, rangovas informavo, kad dės visas pastangas kelio statybos darbus atlikti iki 2020 metų pabaigos.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu dalis šio kelio darbų dar nebaigta. Iš Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių plano projektui skirta 273 tūkst. eurų. Likusi 127 tūkst. Eur suma panaudota iš kito finansavimo šaltinio – Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų – nors šiam projektui nebuvo numatytas finansavimas iš šio šaltinio.