VILNIUS, gegužės 11 — Sputnik. Sveikatos apsaugos ministerija, atsižvelgdama į itin nepalankią epidemiologinę situaciją Vilniaus apskrityje, susitiko su Vilniaus regiono epidemiologais. Susitikimo metu orientuotasi į neišnaudotas galimybes, viena jų — darbdavių įtraukimas į protrūkių atpažinimą.
Susitikimo metu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pateikė siūlymus dėl protrūkių valdymo ir su tuo susijusiais iššūkiais kiekvienoje savivaldybėje.
Pažymėta, kad vienas iš svarbiausių nūdienos iššūkių Vilniaus apskrityje yra santykinai per mažas identifikuotų protrūkių skaičius, palyginti su išaugusiu sergamumo rodikliu. Dėl to tariamasi, kaip į protrūkių algoritmą įtraukti darbdavius ir padėti jiems operatyviai reaguoti ir imtis veiksmų, suvaldant koronaviruso infekcijos plitimą įstaigoje ar įmonėje.
Naujausia iniciatyva numato, kad darbdaviai gaus unifikuotą žinutę apie galimą protrūkį su pagrindine jo atpažinimui ir valdymui skirta informacija tais atvejais, kai įmonėje ar įstaigoje fiksuojama 5 ir daugiau darbuotojų susirgimų COVID-19 liga.
Tokių žinučių tikslas — ne tik operatyviau reaguoti į protrūkius, bet ir padėti darbdaviams atpažinti, kada būtina imtis papildomų koronaviruso valdymo priemonių, kad įstaigos ar įmonės veikla nebūtų sutrikdyta ar nutraukta dėl protrūkio išplitimo ir antrinių užsikrėtimų.
Gegužės 10 dienos duomenimis, 14 dienų sergamumo rodiklis visose Vilniaus apskrities savivaldybėse viršijo Lietuvos vidurkį (596,9 atv. 100 000 gyventojų). Nors praėjusio ketvirtadienio duomenimis, per 7 paras registruotų teigiamų tyrimų dalis Širvintų ir Ukmergės savivaldybėse buvo didžiausia iš visų apskrities savivaldybių, tačiau šios dienos duomenimis, Švenčionių r. žymiai išaugo teigiamų tyrimų dalis ir siekia 11,0 proc. Kalbant apie vakcinacijos aprėptis, situacija nedžiuginanti Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose.
Vilniaus apskrityje identifikuotas 101 aktualus protrūkis, iš kurių 33 proc. — vaikų ugdymo įstaigose. Šiuo metu NVSC valdomi didžiausi protrūkiai Vilniaus apskrityje kilo gamybos ir siuvimo įmonėse.
Lietuvoje nuo lapkričio pradžios galioja antrasis karantinas. Pastarosiomis savaitėmis valdžia ėmė palaipsniui švelninti apribojimus, pavyzdžiui, atidarė prekybos centrus, kino teatrus, kai kurias maitinimo įstaigas ir leido rengti renginius.
Iš viso nuo pandemijos pradžios Lietuvoje nustatyti 259 862 užsikrėtimo atvejai, mirė daugiau kaip 4 tūkst. žmonių.