"Lengva kalbėti, kai nuo tavęs niekas nepriklauso": ekspertai apie Lietuvos pareiškimus

Lietuva dar kartą bando pasirodyti Europos Sąjungos Rytų partnerystės projekte. Lietuvos valstybininkai surengė ekskursijas po daugelį buvusios TSRS šalių

Tačiau visi šie vizitai, pasak ekspertų, yra simbolinio pobūdžio. Pastaruoju metu Lietuvos valdančiuosius galima pamatyti bet kur, tik ne Vilniuje. Prezidentas Gitanas Nausėda —Moldovoje. Į Kijevą išsiruošė Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis balandžio pabaigoje lankėsi Gruzijoje, tačiau jau grįžo į Lietuvą — Užsienio reikalų ministerija rengia susitikimą su Armėnijos parlamento pirmininku Araratu Mirzojanu. Kas slypi už Lietuvos politikų vizitų į buvusios TSRS šalis serijos?

Aktyvios veiklos įvaizdis

Sudarydama aktyvios veiklos įvaizdį Lietuva nori tapti Europos Sąjungos sukurtos "Rytų kosmoso" programos lydere, mano politikos mokslų daktaras Vadimas Volovojus.

"Projekto tikslas yra plėtoti ryšius tarp Europos Sąjungos ir Azerbaidžano, Armėnijos, Baltarusijos, Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos, — aiškina jis. — Taigi, Lietuvos politikų vizitai į posovietines šalis. Kai kuriose valstybėse apie integraciją nekalbama. Pavyzdžiui, Armėnija yra Eurazijos ekonominės sąjungos narė — tiesiog ES bando padidinti savo įtaką Jerevane".

Vilnius savo veiksmus aiškina visiškai kitaip. Kaip susitikime su Araratu Mirzojanu sakė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė, Lietuva nori pasidalinti savo "sėkmės istorija". Ką tai reiškia, neaišku. Iš tiesų, tuo pačiu metu Lietuvos Vyriausybės strateginės analizės centras (STRATA) prognozuoja: dėl didelės emigracijos ir mažo gimstamumo Lietuva iki 2050 metų taps viena iš labiausiai senstančių šalių Europoje.

Tačiau prezidentas Nausėda taip pat mieliau kalba su užsienio kolegomis ne apie tikrąsias savo valstybės problemas, o apie abstrakčias ateities perspektyvas. Pasak Moldovos prezidentės Majos Sandu spaudos tarnybos, abiejų šalių vadovai aptars "dvišalių santykių gilinimo, taip pat Moldovos Respublikos ir ES santykių plėtojimo galimybes, nes Lietuva nuosekliai remia Moldovos tikslus — integraciją į Europą ir reformas šalyje".

Be to, Sandu ir Nausėda suplanavo dar vieną renginį — bendrą medžio sodinimą Kišiniovo botanikos sode. Moldova padarys tokį gestą remdama Europos Sąjungos aplinkos politiką.

"Jei kalbėtume apie tai, ar visa tai veiksminga, tai šiuo metu ES plėtros perspektyva yra labai tolima, — sako Vadimas Volovojus. — Taip pat neverta tikėtis kažkokios stiprios pagalbos, kai Europa yra užsiėmusi savo problemomis. Todėl tai, kas vyksta, gali būti apibūdinta kaip aktyvios veiklos imitacija. Lengva kalbėti, kai mažai kas priklauso nuo tavęs. Vieni važiuoja, kiti priima. Kodėl nenuvažiavus ir nepasodinus medžio?"

Norėjome kuo geriau, bet išėjo kaip visada

Kai kurie Lietuvos politikai elgiasi tiesiog vadovaudamiesi principu, kad "garsus Lietuvos balsas būtų girdimas pasaulyje". Tačiau kartais šie pareiškimai kenkia pačios respublikos įvaizdžiui, mano politologas Aleksandras Nosovičius, ir kaip pavyzdį pateikia Gabrieliaus Landsbergio vizitą Tbilisyje.

Tada Lietuvos užsienio reikalų ministerijos vadovas pasakė, jog Tbilisis turi galimybę prisistatyti kaip regioninis centras, nesvarbu, ar tai būtų kova su pandemija, ar prekybiniai santykiai, ar bendri infrastruktūros projektai, bet kokiu su Europos Sąjunga ir NATO susijusiu klausimu. Lietuva pasirengusi prisidėti prie bendradarbiavimo stiprinimo.

Klausimas, ar Gruzija, kur dėl trečios koronaviruso bangos vis dar galioja komendanto valanda, gali būti laikoma kovos su infekcija centru, lieka atviras. Taip pat neaišku, ar Lietuva gali pateikti tokius pareiškimus, kuomet per keturis skiepijimo mėnesius buvo gauta daugiau kaip 2,5 tūkstančio skundų dėl šalutinių poveikių po skiepų.

Skundų skaičiaus reitingą sudarė vakcinų gamintoja "AstraZeneca", tačiau šalies valdžia vis dar atsisako pirkti rusiškas vakcinas.

"Dabar Lietuva tiesiog neturi galimybių vykdyti ambicingas užduotis, apie kurias ji kalba, — sako Nosovičius. — Tuo tarpu Lietuvos politikai pabrėžia, kad jie atstovauja ne tik Lietuvai, bet ir visai Europos Sąjungai, nors niekas jiems neliepė kalbėti Europos Sąjungos vardu".

Pakanka prisiminti šių metų vasario mėnesio atvejį, kai į Gruziją atvyko Lietuvos Seimo užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis, sako ekspertas. Lietuvos valdžia tikėjosi, kad Pavilionis bandys išspręsti vyriausybės ir opozicijos konfliktą.

Tačiau "tarpininkas" pagrasino sankcijomis už opozicijos lyderio Nikanoro Melijos areštą.

"Gruzijoje net patys politikai sakė, kad šie žodžiai nieko nereiškia (ministras pirmininkas Iraklis Garibašvilis — Sputnik). Apskritai šalys turėtų suprasti, kad jei joms siūlomas projektas, kuriame dalyvauja Lietuva, stabilus gyvenimas baigiasi. Padėtis Baltarusijoje tai patvirtina.

"Lietuva tapo karščiausia opozicijos šalininke. Vadinasi, Lietuva stengėsi destabilizuoti, nes jei nepavyktų įveikti politinės krizės, Baltarusija pasinertų į chaosą. Todėl Lietuvos politika yra destruktyvi ir pavojinga — ypač Armėnijai ir Moldovai, kur padėtis dėl teritorinių konfliktų jau ir taip nestabili", — apibendrino Aleksandras Nosovičius.