Lietuvos prezidentas savo autoritetu bandė sutaikyti dvi nesutaikomas šalis. Tačiau bandymas, matyt, nepavyko. Ir Gitanas Nausėda rizikuoja būti izoliuotas. Policijos duomenimis, dešimtys tūkstančių žmonių susirinko į Didįjį šeimos gynimo maršą sostinės Vingio parke.
Tačiau vertinant iš viršaus pateiktas nuotraukas, oficialūs skaičiai yra gerokai mažesni. Erdvėje priešais sceną nebuvo laisvos vietos. Tokį didžiulį šio mitingo mastą galima palyginti tik su tradicine dainų švente, kurios baigiamasis koncertas dažnai rengiamas šiame parke.
O jei pasidomėsime tokių koncertų lankomumo statistika, pamatysime, kad Vingio parko žiūrovų laukas talpina... daugiau nei 30 tūkstančių žiūrovų. Taigi, praėjusį mitingą galima drąsiai vadinti masiškiausia protesto akcija per pastaruosius metus.
Paskutinį kartą žmonės į gatves išėjo 2009 metų sausį – po Andriaus Kubiliaus vadovautos liberaliųjų konservatorių vyriausybės "naktinės reformos". Primename, kad toje vyriausybėje dabartinė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė buvo finansų ministrė ir viena pagrindinių reformos, kuri "apiplėšė pensininkus", autorių.
Ir jei tada žmonės sukilo dėl prekybinių finansinių klausimų – pensijų ir atlyginimų mažinimo, šiandien – ideologiniais klausimais. Liberalus dabartinio nutarimo sparnas agresyviai reikalauja ratifikuoti Stambulo konvenciją, įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas Lietuvoje ir gėjų ir lesbiečių teisę įsivaikinti vaikus, kurių jie negali susilaukti ir pagimdyti.
Bet naujausių apklausų duomenys rodo, kad šiems planams priešinasi beveik 70 procentų Lietuvos gyventojų. Tai patvirtino Didžiojo šeimos gynimo maršo organizavimas.
Lietuvos LGBT bendruomenės rėmėjai bandė surengti "antimaršą" sostinės Sereikiškių parke, tačiau ten atvyko tik kelios dešimtys tos pačios lyties meilės šalininkų. Keli žmonės "protestavo" prie Baltojo tilto, o drąsiausi išskleidė plakatus prie įėjimo į Vingio parką.
Matyt, jie bandė išprovokuoti žygio dalyvius smurtui, norėdami tapti "sąžinės kankiniais" pasaulio bendruomenės akyse. Žygio dalyvius taip pat provokavo kai kurios žiniasklaidos priemonės, kuriose LGBT šalininkų pareiškimai buvo rodomi tiesioginėse transliacijose iš Vingio parko.
Jie nesikuklino ir pasitiko mitingo dalyvius, švelniai tariant, įžeidžiamais žodžiais. Tačiau, laimei, nesutaikomų stovyklų susidūrimų pavyko išvengti.
Esant tokiai įtemptai situacijai, į žmones kreipėsi Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Savo kalba jis bandė sutaikyti LGBT vertybių priešininkus ir šalininkus. Jis pradėjo mintimis už tradicinę šeimą.
"Žmonės iš skirtingų Lietuvos vietų šiandien pasirinko Vilnių, nes nori kalbėti apie tai, kas jiems svarbu – šeimą ir jos palaikymą. Pripažįstu, kad vis tiek per mažai padarėme šeimoms. Taip, mes turime išmokas vaikams, esame atvėrę švietimo galimybes nepasiturinčių šeimų vaikams. Tačiau jaunos šeimos vis dar susiduria su didžiuliais sunkumais derindamos darbą ir augindamos vaikus, ypač pandemijos metu", – sakė Gitanas Nausėda. Prezidento kalbą susirinkusieji parke pasitiko entuziastingais plojimais
"Turime pamatyti, kokie skirtingi žmonės yra mūsų šalyje – visi jie myli mūsų tėvynę, yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Ir aš pripažįstu, kad vis tiek turime imtis priemonių, kad būtų gerbiamos visų teisės. Mes privalome reguliuoti tos pačios lyties žmonių santykius įstatymų leidybos lygmeniu, gerbdami jų teises į informaciją apie partnerio sveikatą, paveldėjimą ir kitus svarbius klausimus", – sakė šalies prezidentas.
Prezidentas taip pat priminė Lietuvos Konstitucijos 38 straipsnį ir taip visiškai supainiojo tuos, į kuriuos kreipėsi.
"Šiandien daug svarstoma, kaip teisiškai spręsime tos pačios lyties žmonių santykių klausimą. Ar reikia šį klausimą apskritai spręsti? Žinoma, kad reikia! Mes turime matyti, kokie įvairūs žmonės gyvena mūsų šalyje – visi mylintys savo Tėvynę, Lietuvos Respublikos piliečiai. Ir aš pripažįstu, kad mes dar turime ką nuveikti, kad visų teisės būtų lygiai užtikrintos", – teigė prezidentas.
Prezidento teigimu, privalu teisiškai sureguliuoti vienos lyties asmenų bendro gyvenimo klausimus, gerbiant jų teisę gauti informaciją apie partnerio sveikatos būklę, teisę į paveldėjimą, kitus svarbius klausimus. "Tačiau tai turi būti daroma laikantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio, kuriame teigiama, kad šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas, o santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu", – akcentavo jis.
Tai yra, savo kalba Gitanas Nausėda norėjo įtikti ir vieniems, ir kitiems. Bandė sukryžminti arklį ir asilą, kad užaugintų "lietuvišką mulą". Kaip jam tai pavyko? Sprendžiant pagal jau kylančią prezidento ir valdančiųjų liberalų konservatorių konfrontaciją dėl "atstovavimo forume ES" , skelbimas įteisinti tos pačios lyties asmenų santuokas skamba kaip žingsnis susitaikymo su valdžios organu link. O kaip į tai reaguos tradicinės šeimos šalininkai, parodys kitos apklausos ir... rinkimai.
Tiesa, iki kitų vietos valdžios rinkimų dar dveji metai, o iki prezidento ir Seimo rinkimų – net treji metai. O Lietuvos rinkėjo atmintis, kaip žinia, trumpa.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.