VILNIUS, gegužės 18 — Sputnik. Antradienį Seimui buvo pristatyti viešojo sektoriaus biudžetų patikslinimai.
Kaip pažymėjo Ministrų kabinetas, didžioji dalis pakeitimų biudžetė susiję su COVID-19 pandemija ir jos padariniais.
Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, didžiausią įtaką biudžeto korekcijoms turi pandeminė situacija.
"Dabartiniai vakcinavimo tempai ir vakcinavimo planai leidžia tikėti, kad šiais matais grįšime normalų gyvenimą, todėl, norint užtikrinti, kad atsisakymas paramos priemonių nedarytų neigiamo poveikio Lietuvos ekonomikai, tiesiog kuriamos tam tikro pereinamojo laikotarpio priemonės, kol ekonomika galės veikti visiškai laisvai", — sakė Skaistė.
Kaip pažymi ministrė, būtent dėl to didžioji lėšų dalis nukreipiama į sveikatos sektorių bei kitus labiausiai nukentėjusios sektorius. Ji taip pat atsakė į prieš posėdį išsakytą opozicijos lyderio Sauliaus Skvernelio kritiką, kad skolos didinimas yra nepadorus. Pasak Skaistės, ankstesnės Vyriausybės skolos didinimas buvo dar didesnis.
"Pirminiame biudžeto projekte, kurį rengė dar buvusioji Vyriausybė, buvo prognozuojama, kad BVP augs 3,3 proc., kai dabartinis — 2,6 proc." — tvirtino Skaistė.
Finansų ministrė pažymėjo, kad prognozuojant geresnes sąlygas, buvo suplanuotas dar didesnės išlaidos.
Konservatorius Mykolas Majauskas iškėlė klausimą, ar nekyla rizika augančią ekonomiką pastūmėti taip, kad tai lemtų infliacijos augimą.
Skaistės teigimu, tokia rizika yra, tačiau artimiausiais metais infliacijos lygis neturėtų viršyti 2 proc. Šiuo metu prognozuojama 1,8 proc. infliacija. Kaip pabrėžė ministrė, didžiąją dalį deficito sudaro ne su pandemija susijusios išlaidos, kurios buvo numatytos priimtame biudžete.
"Priminsiu pirminį 2021 m. biudžetą, kur lėšų pandemijai suvaldyti nebuvo numatyta, tačiau jau tuomet biudžeto deficitas sudarė 5 proc." — teigė Skaistė.
Socialdemokratas Algirdas Butkevičius, cituodamas ekonomistų įžvalgas, kuriose numatoma, kad Lietuva atsigavo viena iš pirmųjų Europoje, stebėjosi, kad didinamas fiskalinis deficitas.
"Ar nebuvo galima priimti sprendimo, kad visos viršplaninės pajamos nukreiptos kovai su pandemija?" — paklausė deputatas.
Skaistės teigimu, dalis viršplaninių pajamų nukreiptos į savivaldybes. Pasak jos, didžioji deficito dalis — anksčiau priimti įsipareigojimai, kuriems nutraukti finansavimo nėra galimybės.
Didžioji dalis numatytų papildomai skirti lėšų atitektų sveikatos apsaugos sektoriui. Skaičiuojama, kad viešojo sektoriaus deficitas šiemet pasieks -8,4 proc., o skola — 52,3 proc. bendrojo vidaus produkto.
Valstybės biudžeto pajamos kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis turėtų siekti 11,824 mlrd. eurų, o išlaidos — 16,573 mlrd. eurų.
Koreguojant biudžetą, įskaitant ir ES lėšas, papildomai ketinama skirti 731,69 mln. eurų. Didžiausia šios sumos dalis — 36,5 proc. — atiteks sveikatos priežiūros sistemai, 35,1 proc. — socialinei apsaugai, o 15,2 proc. — ekonomikai. Dar 9 proc. nuo šios sumos atiteks bendroms valstybės paslaugoms, 2,9 proc. — švietimui ir 1,3 proc. viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai.
COVID-19 priemonėms vykdyti planuojama skirti dar 581,4 mln. eurų. 265,3 mln. eurų, arba 45,7 proc. šių lėšų taip pat atiteks sveikatos apsaugai. Iš jų vakcinoms, vakcinacijos priemonėms įsigyti ir paslaugoms teikti — 61,2 mln. eurų. Dar 41,7 proc. arba 238,5 mln. eurų atiteks socialinei apsaugai.