VILNIUS, gegužės 20 — Sputnik. Dar devintojo dešimtmečio pabaigoje demokratai atsisakė net galvoti apie "žodžio iš P" (Palestina) įtraukimą į rezoliuciją dėl Vidurinių Rytų konflikto, teigdami, kad tai sunaikins partiją ir "atvers vartus į pragarą". Tačiau po trisdešimties metų jie pakrypo į kairę pusę ir dabar kovoja už etninę lygybę Viduriniuose Rytuose. Situaciją aiškinosi RIA Novosti autorė Sofija Melničuk.
Balsai už Palestiną
Kalbant apie politiką, JAV oficialiai išlieka Izraelio pusėje. Šią poziciją dabartinis prezidentas užima beveik pusę amžiaus. Tačiau žydų valstybės stulpas dabar nėra toks stiprus. Praėjusį ketvirtadienį dalis vadinamųjų progresyvių kongreso narių atitrūko nuo partijos tradicijos. Jie apkaltino šalies vadovybę pataikaujant "Izraeliui okupuojant Palestinos žemę".
Atsakydama į Baideno žodžius, kad Izraelis turi teisę gintis, žinoma kairiosios partijos sparno atstovė Aleksandrija Ocasio-Cortez pasekė: "Ar palestiniečiai turi teisę išgyventi? Ar mes taip manome? Jei taip, mes esame ir už tai atsakingi".
Po dienos 150 liberalių visuomeninių organizacijų paskelbė bendrą pareiškimą "solidarizuodamosi su palestiniečiais" ir pasmerkė "Izraelio agresiją". Tarp pasirašiusiųjų yra ne tik Artimųjų Rytų ekspertai, bet ir organizacijos, kovojančios su klimato kaita, rasizmu, ginančios moterų ir migrantų teises. Taigi klausimas yra ne tik užsienio politika — kai kurie demokratai tai vertina kaip rasinės nelygybės problemą, kuri yra tokia opi JAV.
Iššūkis prezidentui
Baltųjų rūmų administracija turi išspręsti konfliktą, susijusį su artimiausiu ir vieninteliu JAV demokratiniu sąjungininku Viduriniuose Rytuose, o tai yra didžiulis diplomatinis iššūkis.
"Prašau, neapsigaukime dėl apgaulingo pasirinkimo tarp Izraelio ir "Hamo", — sakė oficialios pozicijos šalininkas Kongreso narys demokratas Tedas Deutsch'as. — Jei manęs paprašys pasirinkti teroristinę organizaciją ar mūsų demokratinę sąjungininkę, aš stosiu į Izraelio pusę". Jungtinės Valstijos organizaciją "Hamas" nuo 2014 metų laiko teroristine.
Tačiau demokratų stovyklos oponentų balsai vis garsėja. Neseniai Palestinos kilmės kongresmenė Rašida Tlaib aštriai pragino prezidentą apsaugoti palestiniečius nuo Izraelio bombų Gazos ruože. Tlaib tai asmeninis klausimas — jos močiutė gyvena Jordano upės vakariniame krante. "Visa širdimi meldžiuosi, kad jūsų šeima nenukentėtų. Pažadu, kad dėl to padarysiu viską", — jai sakė Baidenas.
Į palestiniečių pusę stoja ne tik dėl asmeninio susidomėjimo. "Mes prieštaraujame, kad mūsų pinigai remtų militaristinę politiką, okupaciją, smurtinės priespaudos sistemą", — sakė Corey Bush, "Black Lives Matter" aktyvistė Kongrese. Ji mato daug panašumų palestiniečių priespaudoje Izraelyje ir juodaodžių JAV.
Grotažymė #PalestinianLivesMatter ("Palestiniečių gyvybė turi reikšmės") jau pasirodė socialiniuose tinkluose, panašiai kaip Black Lives Matter, o "Izraelio okupacija" vadinama "apartheido režimu".
Pavyzdžiui, net populiarioje Instagram mados paskyroje "Diet Prada", kurioje yra 2,7 milijono sekėjų, skelbiami Palestinos ir Izraelio konflikto paaiškinimai, skirti jaunimui. Komiksuose dvi merginos prie kavos puodelio aptaria problemą. "Tai nėra lygių žmonių "kova": izraeliečiai yra agresoriai, o palestiniečiai persekiojami", — paaiškina pieštas personažas. "Vyksta tik Izraelio kolonizacija, etninis palestiniečių valymas, militaristinė okupacija ir apartheidas", — sakoma kitame paveikslėlyje. "Sakydama Izraelis, turiu omenyje naujakurius, kurie kolonizuoja Palestiną".
Daugiau nesutarimų
Be to, nuomonės apie Izraelio ir Palestinos konfliktą pasiskirsto net tarp Amerikos žydų.
Tiems, kurie palaiko Demokratų partiją, o jie tradiciškai yra dauguma, pastarieji ketveri metai buvo ideologiškai sunkūs. Seną žydų svajonę — ambasados perkėlimą į Jeruzalę — išpildė "rasistas" ir "ksenofobas", respublikonų prezidentas Donaldas Trampas.
Tuo tarpu, remiantis statistiniais duomenimis, žydai demokratai jaučia mažiasnį emocinį prisirišimą prie Izraelio nei žydai respublikonai: 52 proc. prieš 75 proc. Tai rodo naujausios "Pew Research Center" apklausos. Vyresnioji demokratų karta su Izraeliu elgiasi pagarbiau, o jaunimas turi kažkaip susieti Izraelio vyriausybės dešiniojo sparno politinius sprendimus su savo pačių liberaliomis vertybėmis.
Žydų bendruomenė pataria Amerikos politikams: mažiau dėmesio skirti partijos nesutarimams ir neskirstyti žmonių pagal simpatijas. "Daugelis Amerikos žydų nori, kad izraeliečiai ir palestiniečiai gyventų oriai", — sakė Los Andželo rabinas Šaronas Brouse'as.
Jungtinėse Amerikos Valstijose yra keletas grupių, kurios formuoja požiūrį į šį konfliktą žiniasklaidos ir lobizmo požiūriu, interviu RIA Novosti sako Rusijos mokslo akademijos Vidurio Rytų studijų centro tyrėjas Aleksejus Davydovas: "Pirmieji yra žydų bendruomenė, išsilavinę, gerai gyvenantys miesto gyventojai. Jie yra mažuma ir istoriškai balsavo už demokratus. Antrieji yra dešinieji žydų ortodoksai".
"Grėsmė Izraelio valstybės egzistavimui buvo niveliuota, todėl taip pat pasikeitė interesų dėmesys", — tęsia ekspertas. — Vis daugiau dėmesio skiriama socialinėms ir ekonominėms bei humanitarinėms problemoms. Pamažu įvyko susiskaldymas grupėmis ir, pavyzdžiui, tų lobistų, kurie kritiškiau vertina Izraelio vyriausybę, pozicijos stiprinimas. Jie palaiko šalį, tačiau nepritaria valdžios politikai".
Pagalba dėl sąlygų
Apie abiejų partijų paramos Izraeliui panaikinimą JAV buvo kalbama ne vienerius metus, pažymi Maksimas Sučkovas, MGIMO Pažangių Amerikos studijų centro direktorius. "Šiandien Izraelį labiau palaiko respublikonai. Kai kurie mano, kad to priežastis yra glaudūs Trampo ir Benjamino Netanyahu santykiai. Kiti pabrėžia, kad tai įvyko anksčiau: kai amžių sandūroje Izraelio lyderiai atvykdavo į Vašingtoną ir "verbavo" respublikonų rinkėjus".
Respublikonų administracijos politika buvo besąlygiškai palanki Izraeliui, tačiau dabartiniai demokratiniai Baltieji rūmai nori nedėti visų kiaušinių į vieną krepšį.
"Viena iš kompromisinių formų, susijusių su konfliktu, kad parama žydų valstybei nebūtų "besąlyginė", kaip Izraelio lyderiai yra įpratę, bet, be kita ko, "sąlygojama" įsipareigojimų "žmonėms, kuriuos jie okupavo".
Jie taip pat aiškiai parodo Palestinos pusei, kad problemos negali būti išspręstos be JAV dalyvavimo. "Palestina bando apginti valstybės subjektyvumą per tarptautines organizacijas, — atkreipia dėmesį Davydovas. — ir amerikiečiai kuria aiškią taisyklių sistemą: JAV tarpininkaus. Bandymai kištis į tarptautines organizacijas paskatins Vašingtoną atšaukti humanitarinę pagalbą Palestinai".
Pavyzdžiui, balandžio mėnesį Valstybės departamentas paskelbė atnaujinęs paramą Palestinai per Jungtinių Tautų pagalbos ir darbo agentūrą Palestinos pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose (UNRWA). "Jie bando išlaikyti procesą rėmuose ir neišleisti jo į tarptautinį lygį", — priduria ekspertas.
Tuo tarpu demokratinės jėgos Palestinos pusėje yra nežymios, nors ir labai garsios. Tačiau negalima atmesti, kad išlieka galimybė pereiti nuo kiekio prie kokybės.