Rusijos ekspertai pažymi, kad JAV slapta armija, kuriai šiandien priklauso apie 60 tūkstančių nematomo fronto kovotojų, iš tikrųjų yra privačių kompanijų konglomeratas. Tai yra daugybė firmų, kompanijų ir pavienių asmenų, turinčių keliasdešimt padirbtų pasų, dirbančių kariniam departamentui pagal sutartį. Jų visai nemato nei Kongresas, nei Senatas, nei Amerikos teisingumo sistema. Kad ir ką jie darytų, juos globojantys valstybiniai organai liks neprisidėję prie jų veiklos, rašo RIA Novosti autorė Viktorija Nikiforova.
Kinai atkreipė dėmesį į didžiulę amerikiečių veidmainystę. Tuo metu, kai JAV politikai be sustojimo pamokslauja moralės ir etikos tema, Amerikos slaptosios kariuomenės pajėgos atvirai ignoruoja Ženevos konvenciją ir visas civilizuotų karinių veiksmų taisykles.
"Ar tai nėra pasaulinės viešosios tvarkos pažeidimas? Ar tai nėra žmogaus teisių pažeidimas? <...> Kaip pasireiškia vadinamasis sąžiningumas ir teisingumas, kurį propaguoja JAV?" — piktinasi "Weibo" vartotojas.
Visų įdomiausia buvo Amerikos visuomenės reakcija. Vis dėlto "Newsweek" gauta informacija labai skiriasi nuo ryškaus amerikiečių kario, perduodančio demokratijos vertybes pasaulio žmonėms, įvaizdžio. Autoriaus duomenimis, dauguma slaptųjų Pentagono samdinių yra buvę specialiųjų pajėgų kariai. Ką jie daro pagal nutylėjimą? Civilių žudymus be teismo, kankinimus, žmonių grobimus, diversijas ir teroro išpuolius — visą karo nusikaltimų asortimentą.
"Palyginti su tuo, Rusija ir Kinija yra tik mėgėjų būrys, tačiau Pentagonas ir CŽV prikiša jiems viską tik tam, kad nukreiptų dėmesį nuo Amerikos specialiųjų tarnybų", — mano vienas iš straipsnio komentatorių. "Newsweek" turi nustoti kišti savo nosį į valstybės paslaptis", — su jais ginčijasi kitas. Daugelis amerikiečių kelia klausimą: o kaip iš viso toks straipsnis — "žurnalistika ant išdavystės ribos" — galėjo pasirodyti populiariame leidinyje?
Klausimas iš tikrųjų įdomus. Viena vertus, tai, kad amerikiečiai visame pasaulyje organizuoja karinius pučus, teroro išpuolius ir diversijas, niekada nebuvo ypač slepiamas. Apie Amerikos kibernetines pajėgas ir jų informacinius "Aš esu karininko dukra, ne viskas taip paprasta" stiliaus išpuolius britų "The Guardian" rašė dar prieš dešimt metų. Istoriją su "nematomais" Amerikos specialiųjų pajėgų pareigūnais Afrikoje sėkmingai tyrė "Politico".
Nuo savo prezidentavimo pradžios Nobelio taikos premijos laureatas Barakas Obama reguliariai davė įsakymus, susijusius su didelio masto kibernetinėmis atakomis svarbiausiems infrastruktūros objektams visame pasaulyje.
Garsiausia amerikiečių skaitmenine diversija tapo kompiuterinio viruso "Stuxnet" sukūrimas, tai kuravo JAV ir Izraelio žvalgybos tarnybos. Virusas ne tik sustabdė Irano branduolines centrifugas, sukėlęs mirtiną grėsmę žmonėms ir gamtai, bet ir vėliau šėlo visame pasaulyje.
Irano generolą Kasemą Soleimanį JAV kariškiai pernai nužudė Bagdade — demonstratyviai, žiauriai viso pasaulio akivaizdoje. Jei kuri nors kita valstybė taip pasielgtų, amerikiečiai ją iškart apkaltintų tarptautiniu terorizmu.
Kita vertus, "Newsweek" straipsnyje gausu konkrečios informacijos, kaip tiksliai samdiniai vykdo savo nusikalstamą veiklą. Naudodamasis žvalgybos pareigūnų — įskaitant areštuotus Rusijoje ir Kinijoje — pavyzdžiais autorius pasakoja apie naujoves technologijų srityje, apie slaptą šifravimą, dokumentų ir biometrinių duomenų klastojimą. Žodžiu, išduoda visas amato subtilybes.
Publikacijos priežastis tikriausiai yra ta (ir apie tai aiškiai užsimenama straipsnyje), kad slapta armija šiandien dirba ne tik užsienyje, bet ir JAV teritorijoje. Čia jos taikiniu tampa Amerikos piliečiai. Tai yra tyrimo sensacija. Tai diktuoja ne tiek rūpestis užsieniečiais, kuriuos kažkur pramoniniu mastu nužudo Amerikos kariškiai, kiek baimė dėl savo gyvybės.
Žurnalistas Viljamas Arkinas (William Arkin) apibūdina vieno iš privačių biurų, esančių Merilande, darbuotojo veiklą. Jis pramoniniu mastu pateikia padirbtus asmens dokumentus, vairuotojo pažymėjimus, sąskaitas, klastoja kredito istorijas — trumpai tariant, kuria legendas slaptajai armijai. Šiame visiškai neteisėtame procese dalyvauja šiek tiek daugiau nei visi: Valstybės departamentas, bankai, valstijų vyriausybės, draudimo bendrovės, Gynybos departamentas.
Arkinas mini, kad padirbtų asmens tapatybės dokumentų turėtojai dirba ir JAV, tirdami Amerikos piliečių veiklą. Komentatoriai užduoda pagrįstą klausimą: "Ar galime būti tikri, kad Baideno administracija nekurstys slaptos kariuomenės prieš savo politinius oponentus — "ekstremistus" ir baltosios rasės dominavimo teorijos sekėjus?"
Pastaruoju metu amerikiečiai iš tiesų sukaupė daug klausimų valdžiai. Žmogžudysčių skaičius šalyje auga rekordiniais tempais. Dauguma jų lieka neištirti. Žūva ne tik paprasti piliečiai, bet ir žurnalistai, politiniai aktyvistai, mokslininkai.
Praėjusią vasarą Milvokyje buvo sušaudytas politinis aktyvistas ir juodaodis Trampo šalininkas Bernelas Tramelas (Bernell Trammell). Žudikai tap ir nebuvo rasti. Po mėnesio antifašizmo atstovas per mitingą Portlande nužudė Trampo rėmėją. Už Trampą balsavusią Ešlę Babit (Ashli Babbitt) sausio 6 dieną Kapitolijuje nušovė policijos pareigūnas. Kitą dieną dėl nežinomų priežasčių nusižudė kitas Trampo šalininkas Kristoferis Stentonas Džordžija (Christopher Stanton Georgia). Taip pat be aiškios priežasties nusišovė Kapitolijų saugojęs policininkas Hovardas Libengudas (Howard Liebengood).
Praėjusių metų birželio pradžioje pasikorė 39-erių žurnalistė Džesė Voters. Po savaitės nušautas rastas vyriausiasis CŽV karo analitikas, 52 metų Entonis Šinelas (Anthony Schinella).
2018 metais JAV staiga nusižudė visame pasaulyje garsus fizikas, Stanfordo profesorius, novatorius ir multimilijonierius Shoucheng Zhang. Po pusantrų metų Pitsburge buvo nušautas garsus virusologas Binas Liu (Bing Liu). Pandemijos įkarštyje jis dirbo mokslo priešakyje, tyrinėdamas koronaviruso mechanizmą. Jo žudikas kažkur dingo, regis, nusižudė. Visuomenei greitai buvo pateikta versija, kad Biną Liu nužudė pavydi meilužė. Įtikinama, nieko nepasakysi. Kinai, jie tokie.
Na, jei šiais nusikaltimais užsiimtų tyrėjai, jei žurnalistai į juos atkreiptų dėmesį, jei visuomenė jaudintųsi, tai viską būtų galima priskirti nervinei situacijai ir JAV gyventojų rankose esančiam ginklų pertekliui. Tačiau šios žudynės vyksta kasdieniniu režimu ir jas supa išties baugi tyla.
Pagal visus standartus tai atrodo kaip didelio masto represijos ir pagarsėjusios "savižudybės" — kaip likvidavimo renginiai, kurias kruopščiai vykdo slaptosios armijos nariai.
Ir tai jau nekalbant apie tokius didelio atgarsio sulaukusius teroro išpuolius kaip rugsėjo 11-oji ar masiniai sušaudymai. Juk amerikiečiai čia taip pat turi daug klausimų. Pavyzdžiui, daugelis mano, kad pagarsėjusių sušaudymų autoriai iš tikrųjų yra profesionalūs kariškiai. Po teroro išpuolio jie techniškai pašalinami iš nusikaltimo vietos ir keičiasi jų tapatybė. Galbūt taip nėra, tačiau Arkino straipsnis pateikia idėją apie tikrai plačiausias legendinių specialiųjų tarnybų pareigūnų galimybes.
Tačiau šių klausimų uždavimą galima palyginti su mirties nuosprendžiu. Vienas pagrindinių oficialios rugsėjo 11 dienos versijos kritikų žurnalistas Maiklas Rupertas (Michael Ruppert) nusižudė 2014 metais. Po dvejų metų paslaptingai "nusižudė" ir kitas režimo kritikas — žurnalistas Viktoras Tornas (Victor Thorn).
Tuo pačiu metu, lyg tyčiodamasis, JAV Vidaus saugumo departamentas tvirtina, kad pagrindinė terorizmo grėsmė šaliai yra baltosios rasės domonavimo teorijos sekėjai ekstremistai. Išvertus į žmonių kalbą — šalies kontržvalgyba pagrindiniais priešais paskelbė visus Amerikos baltuosius.
Sunku nesutikti su "Newsweek" tinklalapio komentatoriumi, kuris rašo, kad "mūsų vyriausybė <...> yra pavojingesnė mūsų žmonėms nei visos užsienio valstybės kartu". Jo mintį pratęsia kitas amerikiečių skaitytojas, galbūt jis yra per griežtas, bet savaip įtikinamas: "JAV — tai fašistinė diktatūra, valdoma kelių šeimos klanų kartelio. Didžiulės slaptos armijos, <...> visapusiškos kontrolės ir priežiūros sistema, <...> absoliučiai viskas, kaip ir totalitarinėse praeities valstybėse".
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija