Lietuviškos būsto ir žemės sklypų pardavimo svetainės yra pilnos pasiūlymų. Per pastaruosius porą metų kainos pakilo pusantro, o kai kurių prekių — du kartus. Namai ir butai parduodami "dalinės apdailos" etape, o nekilnojamojo turto agentai nespėja sudarinėti pirkimo-pardavimo sandorių. Pas notarus registruotis reikia prieš kelis mėnesius. Tačiau ekonomistai kol kas yra atsargūs. Matyt, nenorėdami aštrinti ir taip jau įsikaitusios situacijos.
"Kategoriškai atsakyti, kad būsto kainos yra pervertintos, negalima <...>. Bet, kad rinka yra įšilusi — taip. Tai reikalauja nuolatinės stebėsenos ir mes tą dalyką pabrėžiame ne šiaip sau, bet todėl, kad mums kelia susirūpinimą tai, kas vyksta. Tai yra gana rimta", — sakė Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Kažkas panašaus buvo pastebėta 2007–2008 metais. Žmonės prisiėmė paskolų iš bankų, norėdami "sėkmingai" spėti nusipirkti namą ar kitą butą. O tada kilo krizė ir kainos krito į bedugnę. Daugelis graužėsi nagus, supratę, kad ilgam pateko į bankų skolų spąstus. Jie vis dar moka palūkanas "už orą" ir savo norą greitai praturtėti.
Esmė ta, kad "taupymo" rinka Lietuvoje dar neatsirado, o žmonės dar nuo sovietinių laikų tiki, kad nekilnojamasis turtas yra geriausia investicija. Senojo pasaulio šalyse paveldimi akcijų paketai, o ne namai ir butai. O tarp jaunimo jau seniai įsigalėjo taisyklė, kad praktiškiau gyventi nuomojamame bute ir neprisirišti prie vieno rajono ar miesto. Juk bet kuriuo metu gali būti pasiūlytas įdomesnis darbas kitame šalies gale. Tai patvirtina ir statistika — iki 80 procentų didmiesčių gyventojų gyvena ne savo, o nuomojamuose namuose ir butuose, o santaupas saugo ne sąskaitose, o investuoja į akcijas, kurias galima parduoti bet kuriuo metu.
Lietuvoje viskas yra senamadiška — kuo greičiau nusipirkti butą, nes būstas brangsta. O ir vyriausybė per daug nesivargina. 2009 metais finansinės skylės dėl krizės protrūkio buvo puikiai užtaisytos paprasčiausiu būdu — sumažintos pensijos. Šiandien valdžioje vėl puikūs konservatorių-liberalų ekonomistai. Kaistančią nekilnojamojo turto rinką ruošiamasi "atvėsinti" lengvai ir paprastai — padidinant mokesčius, užuot pasiūlius žmonėms alternatyvius pinigų taupymo būdus.
"Pateiksime projektą dėl naujo modelio NT mokesčio", — Seime sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė.
Šiandien pasaulio ekonomikoje siautėja koronaviruso krizė. Lietuvos statistikos departamentas teigia: dėl pandemijos praėjusiais metais, palyginti su 2019 metais, nedarbo lygis padidėjo 2,2 procentinio punkto iki 8,5 procento, o dirbančių gyventojų skaičius sumažėjo 1,5 procento. Smulkus ir vidutinis verslas, atsidūręs ant bankroto ribos, "suvalgo" savo santaupas ir papildo bedarbių gretas. Kai kas bando pabėgti parduodamas butą ar namą, kol kyla kainos.
O vyriausybė suka galvą, kaip panaudoti milžiniškas Lietuvai planuojamas lėšas ES biudžete. Lietuva vien konvergencijos projektams įgyvendinti skyrė 6,2 milijardo eurų, o žemės ūkio plėtrai — dar penkis milijardus eurų. Tuo pačiu metu Vilnius gaus 2,4 milijardo eurų pagal naujai sukurtą Europos ekonomikos atkūrimo fondą. Lėšos turėtų būti skiriamos šalies ekonominei padėčiai gerinti ir inovacijoms.
Biudžeto deficitui ir "kitiems poreikiams" finansuoti vyriausybė ketina skolintis 5,7 mlrd. eurų išorės rinkoje. Taigi, Lietuvos nacionalinė skola padidės iki 52,3 procento bendrojo vidaus produkto, o iki 2024 metų — iki 58,1 procento BVP.
Kaip šie pinigai pasieks paprastų lietuvių kišenes? Palaukime ir pamatysime.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.