Tačiau, kad ir keista, tiek sisteminės žiniasklaidos, tiek apskritai valdžios pyktis ant šios akcijos bei jos rengėjų pačiu "maršu" nesibaigė: dabar skleidžiama žinia, esą už "Šeimų maršo" stovi kažkokios "prorusiškos jėgos", o patsai susibūrimas sudaręs COVID-19 užkrato plitimo grėsmę...
Ir kadangi "Šeimų maršo" būta tikrai stambaus masto įvykio, norėtųsi ir aptarti minėtąsias situacijas, ir pateikti kiek kitokį — kritišką, bet visgi objektyvų — akcijos įvertinimą.
Koronaviruso tema čia, atrodytų, didesnio aptarimo neverta — iš tiesų, akivaizdu, kad sisteminių MIP pateikiami epidemiologų išvedžiojimai apie tai, kaip per šį lauke vykusį renginį išplis "mirtinas virusas" (atseit, "plintąs" per orą...), mažų mažiausiai yra ne be politinio motyvo: ir užbauduoti organizatorius, ir rasti teisinį pretekstą, kad būtų sutrukdyta panašioms akcijoms ateityje.
Gerokai įdomesnis — tariamo organizatorių "prorusiškumo" aspektas. Šiai temai LRT paskyrė ištisą "tyrimą", kuriuo siekiama įrodyti tariamą prorusiškų veikėjų bei organizacijų tinklą, susivedantį į kadaise Kazimieros Prunskienės vadovautą Liaudies partiją...
Žodį "tyrimas" sąmoningai parašiau kabutėse, kadangi tai, ką savo skaitytojams bei žiūrovams pateikė LRT, nėra nieko panašaus į objektyvų tyrimą — čia kalbėti tegalima apie atskirus, tarpusavy nesusijusius faktus, kurie, išimti iš konteksto, gali įgyti beveik bet kokią reikšmę.
Štai, "Šeimų maršo" organizatoriai siejami su visuomenininku iš Šiaulių Žilvinu Razminu — aktyviu protestų prieš NATO ir Rytų Europos maidanizavimą dalyviu. Ir vien dėl to, kad jis dalyvavęs 2020 m. antikarantininėse akcijose, tuo tarpu, jokių glaudesnių — nei politinių, nei asmeninių — ryšių su "maršo" rengėjais neturėdamas (ir, be to, pačiame "Šeimų marše" net nepasirodęs!). Arba, pavyzdžiui, kitas proamerikietiškos politikos priešininkas, kairysis aktyvistas Kristoferis Voiška, LRT peiktas už tai, kad "šlovina Rusiją ir komunizmą", vien atėjęs pasižiūrėti renginio ir su jo organizavimu nieko bendro neturėjęs, kažkodėl "prikabinamas" prie organizatorių.
Galbūt, tada reikėtų pasakyti, kad "Didysis šeimos gynimo maršas" — apskritai Latvių gatvės renginys, kadangi į pastarąjį atėjo ir atseit Rusijai "dirbąs" Lietuvos "šnipas" Nr. 1, buvęs Socialistinio liaudies fronto lyderis Algirdas Paleckis? Iš tiesų, galima ir tokia, atseit, "prorusiško šeimų maršo", interpretacija...
Tačiau ką tai turi bendro su tikrove? Ogi nieko. Tiesiog eilinį sykį metama landsberginė "Rusijos korta"... Ir, norint tai suprasti, pakanka pažvelgti į tikruosius "Šeimų maršo" rengėjus bei įvykusio mitingo oratorių retoriką... Visi jie (pradedant Viktoru Jašinsku ir Arvydu Dauniu, baigiant žymesniais veikėjais: Furmanavičiumi, Orlausku ir t. t.) — eiliniai lietuviški nacionalistai, neturintys nė menkiausių priekaištų rusofobiniam, antitarybiniam režimo politikos kursui. Ir NATO, ir visa kita jiems priimtina: nepatinka tiktai LGBT ir, sakykime, kraštutinio "vaivorykštinio" liberalizmo apraiškos...
Simptomiška, kad prie "Šeimų maršo" organizavimo prisidėjo ir lietuviško neofašizmo krikštatėvio, VU profesoriaus Vytauto Radžvilo "Nacionalinio susivienijimo" partijos atstovai, tarp jų ir vadinamojo "Kauno forumo" lyderis Algimantas Rusteika: pastarasis juk iš pat pradžių siekė nutraukti bet kokius galimus ryšius tarp "maršo" organizatorių ir prorusiškų veikėjų.
Šia prasme LRT bei kitų sisteminės žiniasklaidos priemonių išvedžiojimai apie "Šeimų maršo" prorusiškumą — iš piršto laužti. Ties čia ir vertėtų patį renginį sukritikuoti: iš tiesų, kaip esu rašęs anksčiau, pati iniciatyva telkti visuomenę prieš tą nužmoginantį sumaterialėjimą ir gyvulišką hedonizmą aukštinančią LGBT ideologiją yra sveikintinas dalykas. Tačiau...
Tačiau toji ideologija eina iš Vakarų. Iš JAV, ES ir NATO jungiamo atseit "laisvojo" pasaulio. Ir tai — ne atsitiktinumas, bet dėsningumas. Vis dėlto, "Šeimų maršo" lyderiai, kaip ir Lietuvos dešinieji apskritai, apie tai tyli. Jie, kartoju, palaiko oficialų "rusai puola" naratyvą". Ir tai yra pagrindinė, sakyčiau, sunkiai atleistina jų yda.
Dar daugiau: paties renginio nesiekta paversti protestu, t. y. realia kova. Priešingai — viskas pristatyta kaip "šventė". Liaudiškai tariant, "tūsofkė". Vis dėlto, rengėjai tikisi, kad TS-LKD ir liberalų vyriausybė atsižvelgs į jų reikalavimus, bet jei to nebus — žada rengti mitingą prie Seimo artėjantį birželį. Idėja, galbūt, nebloga, tiktai didelis klausimas, ar šiam mitingui bus suteiktas leidimas. Ir dar didesnis — ar į jį susirinks bent pusė žmonių, šeštadienį atvykusių į Vingio parką.
Ir vis dėlto, nežiūrint akivaizdaus "Šeimų maršo" idėjinio ribotumo (nekalbant apie itin miglotas jo politines perspektyvas...), reikia pažymėti, kad iš jame kalbėjusių oratorių vienas žmogus išsiskyrė minties aštrumu bei gebėjimu drąsiai pasakyti tiesiai: tai buvo medikas, profesorius Eduardas Vaitkus. Vietomis, galbūt, ezopiškai, bet jis pasisakė ir apie Lietuvos pajungimą Vakarų viešpatavimui, ir apie tarp "antisistemininkų" itin opią rusofobijos problemą.
Šis faktas, kaip ir tai, kad vien į "maršą" atėjęs A. Paleckis sulaukė didžiulio aplinkinių susidomėjimo bei moralinio palaikymo, rodo, kad Lietuvos liaudyje sveiko, tikrai patriotinio potencialo dar esama. Ir tai džiugina.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.