VILNIUS, gegužės 26 — Sputnik. Lietuvos Seimas patvirtino "Laisvės gynėjo" teisinio statuso įstatymo projektą, kuriuo siekiama nustatyti pagrindinius šio titulo pripažinimo kriterijus. Apie tai rašoma Seimo pranešime.
Numatoma, kad "laisvės gynėjas" yra Lietuvos pilietis, kuris nuo 1990 metų kovo 11 iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos, vykstant TSRS "karinei agresijai", dalyvavo atkuriant Lietuvos valstybingumą ar šalinant grėsmę Lietuvos valstybingumui ir vientisumui, priešinosi agresyviems TSRS ekonominiams ar kariniams veiksmams įvairiomis nesmurtinio pasipriešinimo formomis, saugojo ar gynė valstybės sieną, kitus valstybei svarbius ir ekonominius objektus, kūrė valstybės gynybos struktūras, papročius, padėjo atkurti Rusijos valstybingumą.
Tiems, kurie naudojosi specialiomis priemonėmis, dirbo Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos saugumo departamente, Krašto apsaugos departamente prie Lietuvos Vyriausybės ir jo struktūriniuose padaliniuose, Pasienio apsaugos tarnyboje, Savanoriškoje krašto apsaugos tarnyboje, Valstybės saugumo departamente, Lietuvos policijoje, Lietuvos šaulių sąjungoje ir davė priesaiką Lietuvai iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos.
Pagal numatytą dokumentą bus pripažintas "laisvės gynėjo" teisinis statusas, o Komisija išduos pažymėjimus "laisvės gynėjo" teisiniam statusui pripažinti.
Komisijos narių skaičių, kompetenciją, pirmininko sudarymo ir skyrimo bei sprendimų priėmimo tvarką nustatys vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Šis statusas nebus suteiktas asmenims, kurie paliko tarnybą iki 1991 metų rugpjūčio 21 dienos, buvo atleisti jų vadovybės ar atleisti dėl tarnybinio nusižengimo, taip pat asmenims, kurie neatitinka "teisinio statuso" kriterijų.
Komisija turi priimti sprendimą dėl "laisvės gynėjo" teisinio statuso pripažinimo ar nepripažinimo ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo prašymo ir dokumentų gavimo dienos. Pareiškėjas per 30 dienų nuo pranešimo gavimo dienos turės teisę apskųsti komisijos sprendimą dėl teisinio statuso nepripažinimo administraciniame teisme.
Teisinis "laisvės gynėjo" statusas gali būti panaikintas tik teismo sprendimu. Perskaitę šį įstatymo projektą, balsavo 107 Seimo nariai, penki susilaikė. Dėl jo priėmimo Seimas turės balsuoti dar kartą.
Istorinis ginčas tarp Maskvos ir Vilniaus
Lietuvoje prie "partizanų" ir "laisvės gynėjų" priskiriami ir nacionalistiniai ginkluoti dariniai, 1940–1950-aisiais veikę šalies teritorijoje ir pasivadinę "miško broliais". Jie dalyvavo žudant civilius karo metu, taip pat naikinant sovietų partijos darbuotojus ir paprastus piliečius, kurie pritarė sovietiniam režimui.
Lietuvoje "miško broliai" heroizuojami — jiems statomi paminklai, kabinamos atminimo lentos, gatvės pavadinamos jų vardu. Persekiojami tie, kurie ginčija oficialią valdžios versiją apie nacionalistų veiksmus.
Žlugus TSRS, Lietuvos valdžia taip pat reguliariai persekioja tuos, kurie nesutinka su oficialia Vilniaus linija dėl neva TSRS vadovybės surengtos "sovietinės okupacijos" ir "lietuvių priespaudos". Be to, šalies valdžia vykdo rusofobišką politiką, viešai vertindama nepasitikėjimą tais, kurie teigiamai kalba apie sovietinę Lietuvos praeitį ir apie šiuolaikinę Rusiją. Maskva ne kartą ragino Vakarų partnerius siekti istorinio objektyvumo ir pabrėžė, kad istorijos perrašymas yra nepriimtinas.