VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Grupė europarlamentarų bendru pareiškimu kreipėsi į Vokietijos kompaniją "Siemens AG" su prašymu nutraukti pagal sutartis su Baltarusija numatytą elektronikos komponentų tiekimą. Apie tai buvo pranešta Lietuvos interesams Europos Parlamente atstovaujančio Petro Auštrevičiaus svetainėje.
Pažymima, kad šalių pasirašytoje sutartyje numatyta įsigyti didelės galios įrangos už 101,2 milijono eurų, o dalį šių pinigų ketinama panaudoti 300 megavatų (MW) galios elektrinės statyboms Baltarusijoje. Papildomi rezerviniai pajėgumai reikalingi pradėtai eksploatuoti "nesaugiai" Astravo atominei elektrinei bei šios elektrinės plėtrai.
"Manome, kad Vakarų kompanijos neturėtų tiesiogiai ar netiesiogiai remti teroristinio režimo projektų ir tokiu būdu prisidėti prie naujų reaktorių paleidimo nesaugioje Astravo AE. Galime tik priminti, kad į pastaruosius A. Lukašenkos režimo išpuolius griežtai reagavo ES valstybės ir pagrindinės ES institucijos, Europos aviakompanijos nutraukė savo skrydžius virš Baltarusijos, ES šalys neįsileidžia Baltarusijos orlaivių. Todėl dar kartą raginame didinti spaudimą brutaliam režimui, neįduodant jam į rankas naujų ir taip trokštamų galios įrankių, kurie greičiausiai skirti naujoms provokacijoms ir nusikaltimams", — sako europarlamentarų grupės pareiškimo iniciatorius, EP frakcijos "Renew Europe" narys Petras Auštrevičius.
Europarlamentaras palankiai įvertino Švedijos eksporto tarybos sprendimą nesuteikti "Siemens AG" garantijų dėl minėto projekto Baltarusijoje kredito.
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl BelAE statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas perėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų specializuotų institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Ilgą laiką Lietuvai nepavyko įtikinti kaimyninių Baltijos šalių atsisakyti elektros energijos iš BelAE. 2020 metų rugpjūčio pabaigoje Ryga paskelbė, kad nustos prekiauti elektra su Minsku, jei BelAE pradės veikti, tačiau tuo pat metu Latvija gali toliau prekiauti elektra su trečiosiomis šalimis naudodama ryšį tarp Latvijos ir Rusijos.
Anksčiau Baltarusijos energetikos ministerija pareiškė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE grėsmę Europai" ir sąmoningai tarptautinėse platformose propaguoja Baltarusijai priešišką retoriką.
Padėtis Baltarusijoje
Gegužės 23 dieną iš Atėnų į Vilnių skridęs "Ryanair" lėktuvas dėl pranešimo apie sprogmenį skubiai nusileido Minsko oro uoste. Šiuo lėktuvu skrido Romanas Protasevičius, "Telegram" kanalo "Nexta", kuris Baltarusijoje pripažintas ekstremistiniu, įkūrėjas. Minsko oro uoste tikrinant dokumentus, Protasevičius buvo sulaikytas. Jam buvo iškelta baudžiamoji byla pagal kelis straipsnius, įskaitant straipsnį "Masinių riaušių organizavimas". Jam gali grėsti kalėjimas iki 15 metų.
Nemažai Vakarų šalių, įskaitant ES, sukritikavo šį įvykį. Protestuodamos prieš Protasevičiaus sulaikymą, kai kurios iš jų uždraudė Baltarusijos oro linijų lėktuvams skristi virš jų teritorijos ir svarsto galimybę įvesti papildomas sankcijas Minskui.
Baltarusijos valdžia ne kartą pabrėžė, kad incidentas turėtų būti vertinamas saugumo požiūriu ir nepolitizuojamas.
Tai ne pirmas kartas, kai lėktuvas priverstas nusileisti. 2013 metais Austrijoje Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas buvo priverstas nusileisti. Ispanija, Italija, Prancūzija ir Portugalija jam uždarė oro erdvę dėl gandų, kad lėktuve gali būti buvęs CŽV agentas Edvardas Snoudenas, Jungtinėse Valstijose kaltinamas valstybės paslapčių atskleidimu. Tada JAV pareikalavo atlikti kratą lėktuve, tačiau Snoudeno lėktuve nebuvo. Bolivijos atsiprašyta už šį įvykį.