VILNIUS, gegužės 27 — Sputnik. Lenkija yra nusivylusi "Nord Stream-2" projekto, kurio reikalavo Vokietija ir į kurį JAV nesikišo, statybomis, RIA Novosti sakė Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto vadovo pirmasis pavaduotojas, FSB generolas Vladimiras Džabarovas.
Gruzijoje Lenkijos prezidentas Andžejus Duda aštriai kalbėjo apie Rusiją dėl jos tariamai agresyvių veiksmų, rašo agentūra PAP.
"Lenkijai tai yra didelis smūgis — užbaigti "Nord Stream-2" projekto, kurio Vokietija reikalavo ir į kurį JAV nesikišo, statybas", — sakė politikas.
Pasak jo, Varšuva supranta, kas nutiks po metų, kai dujų tranzitas per Ukrainą ir atitinkamai Lenkiją palaipsniui mažės ir jie bus susieti su "Nord Stream-2".
"Jei jie tokie principingi, kodėl jie mums bruka savo sankcijų produktus per trečiąsias šalis? Kai tik jiems tinka, jie viską pamiršta. Kai tik prarandama nauda, jie tampa principingais kovotojais su Rusijos grėsme", — sakė jis.
Dujotiekis eina per išskirtines ekonomines zonas ir teritorinius Vokietijos, Danijos, Suomijos, Švedijos ir Rusijos vandenis. Planuojama, kad per metus jo pajėgumai sieks 55 milijardus kubinių metrų dujų.
Šiam projektui aktyviai priešinasi Ukraina, Lenkija, Lietuva ir Latvija bei visų pirma JAV, kurios siekia tiekti savo suskystintas gamtines dujas Europai. 2019 metų gruodį Vašingtonas įvedė sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms projekte, dėl to Šveicarijos "Allseas" nedelsdama nutraukė su juo susijusius darbus.
Klojimas buvo atnaujintas po metų: 2020 metų gruodį "Nord Stream 2 AG", pasinaudodama "Fortuna" barža, Vokietijos vandenyse paklojo 2,6 km vamzdžių, o balandžio 27 d. prie laivo prie Danijos krantų prisijungė "Akademik Čerskij".
Gegužės 20 dieną JAV valstybės sekretorius Entonis Blinkenas sakė, kad Vašingtonas atsisakė sankcijų prieš "Nord Stream 2 AG". Šį sprendimą jis paaiškino nacionaliniais interesais. Tačiau kitą dieną Amerikos valdžia paskelbė kitas ribojamąsias priemones, kurios paveikė kelias Rusijos organizacijas ir 13 laivų.