"Ryanair" avarinis nusileidimas Minsko oro uoste

O kaipgi Tichanovskaja? Kokį vaidmenį Vakarai atliko situacijoje su "Ryanair"?

Europinę politiką sudrebino Romano Protasevičiaus sulaikymo Baltarusijoje istorija. KGB operacija? O gal Vakarų provokacija?
Sputnik
Pirma mintis, kai lėktuvas su Protasevičiumi nusileido Minske, buvo ta, kad Baltarusijos specialiosioms tarnyboms pavyko padaryti tai, ko nepavyko ukrainiečiams kartu su kolegomis iš Vakarų. Ir žingsnio logika suprantama — Protasevičius gali papasakoti įdomių dalykų apie protestų Baltarusijoje organizatorius, veikimo schemas ir panašiai.
Kaštai? Be abejo. Iš karto buvo aišku, kad Europoje (pirmiausiai, Baltijos šalyse ir Lenkijoje) prasidės didžiulis triukšmas. Taip ir atsitiko — pasipylė kaltinimai valstybiniu terorizmu, grasinimai įvesti sankcijas ir t. t. Tačiau galima daryti prielaidą, kad Protasevičius kaip informacijos šaltinis ir pergalės kovoje su oponentais simbolis Minskui buvo svarbesnis negu trumpalaikės ir ilgalaikės neigiamos jo sulaikymo pasekmės.
"Ryanair" avarinis nusileidimas Minsko oro uoste
Pasiutusi Lietuvos užsienio reikalų ministro veikla: jis ruošiasi rašyti "Sportloto"
Kita vertus, kai po bet kokio rezonansinio įvykio praeina tam tikras laikas, atslūgsta emocijos, dažnai pradeda aiškėti, kad viskas gali būti ne taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, kad (kaip detektyve) "žudikas" visai kitas.
Kitaip tariant, šiandien Vakaruose be jokių tyrimų (visai kaip lėktuvo numušimo virš Donbaso atveju) jau nuspręsta, kad dėl visko kaltas kraugerys Lukašenka. O gal atvirkščiai?
Visa šita istorija prasidėjo nuo tariamo "Hamas" grasinimo susprogdinti bombą lėktuve. Akivaizdu, kad atsiųstas laiškas yra operacijos dalis. Tik klausimas — kieno operacijos?

Jeigu manytume, kad viską sugalvojo Baltarusijos KGB, tada Minskas turėjo būti tikras, kad lėktuvas prie pat sienos apsisuks ir nusileis Baltarusijos sostinėje. Tačiau viską sprendė pilotas, ir jis galėjo nuspręsti leistis ne Minske. Nei dispečeriai, nei naikintuvas nevertė jo likti Baltarusijoje. Kodėl jis nusprendė skristi į Minską, teoriškai paaiškinti ir suprasti galima. Bet vis tiek kyla įtarimas, kad arba jis pats, arba jo vadovybė iš anksto žinojo, kad nusileidimas bus Baltarusijoje.

Kitaip tariant, atsiunčiamas pranešimas (tegul ir kvailas) dėl bombos. Baltarusija negali nereaguoti ir perspėja lėktuvą, kuris nedvejodamas nusileidžia Minske, nors Protasevičius, kaip pranešama, bandė įtikinti įgulą to nedaryti.
Gerai, jeigu už visko, galimai, stovi Vakarai, kodėl jie tai padarė?
Pirmiausia reikia pažymėti, kad incidentas įvyko prieš pat ES lyderių susitikimą. Bet tarkime, kad tai tiesiog sutapimas. Antra, pastaruoju metu buvo kalbama apie ketvirtą sankcijų Baltarusijai paketą, ir opozicija skundėsi dėl jų švelnumo. Dabar viskas bus kiečiau. Tai yra, dabartinė situacija yra naudinga Vakarų "vanagams", kurie norėtų maksimaliai paaštrinti ES santykius su Baltarusija ir Rusija.
"Ryanair" avarinis nusileidimas Minsko oro uoste
FTB pradėjo tyrimą dėl "Ryanair" nutupdymo, pareikšta Lietuvoje
Trečia, ar jiems negaila Protasevičiaus, ar jie nebijo informacijos, kurią jis gali atskleisti Minskui? Arba nebijo, arba galės pasakyti, jog viskas yra melas, ir režimas fiziškai privertė Protasevičių sakyti netiesą. Kitaip tariant, kaštai nedideli, o pagrindas griežtesniems veiksmams labai geras.
Dar klausimas — kodėl Protasevičius, o ne, pavyzdžiui, Svetlana Tichanovskaja, kuri prieš kurį laiką irgi skrido analogišku reisu? Galbūt todėl, kad ji vis dėlto yra "prezidentė" ir dar reikalinga, o Protasevičius — jau "nereikalinga medžiaga".
Galiausiai, dar vienas keistas sutapimas yra tas, kad viskas įvyko tuo metu, kai artėjo prie pabaigos derybos dėl Rusijos ir JAV prezidentų susitikimo. Kitaip tariant, provokaciją su Protasevičiumi minėti "vanagai" galėjo panaudoti ir tam, kad paskutiniu momentu susitarimas dėl šio susitikimo nebūtų pasiektas. Bet jis įvyks, ir kas įdomu — Baltųjų rūmų reakcija į įvykį Baltarusijoje buvo sąlyginai minkšta (pavyzdžiui, buvo pasakyta, kad Rusija su tuo nesusijusi).
Apibendrinant, reikėtų pabrėžti, kad straipsnio mintys — ne verdiktas, o tik versija, kurią verta apsvarstyti. O toliau pažiūrėsime, kas su kuo valgoma.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.