VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Putinui ir Lukašenkai pavyksta sumaniai laviruoti tarp Vakarų prieštaravimų, sakoma The Spectator straipsnyje.
Kartais jie elgiasi kaip atstumtų valstybių lyderiai, tačiau tuo pat metu išlaiko pakankamai tarptautinio autoriteto ir teigia, kad Vakarai per daug praranda atviros konfrontacijos atveju.
"Oro piratavimo aktas" - taip "Ryanair" vadovas Michaelas O'Leary'as apibūdino neplanuotą vieno iš savo aviakompanijos keleivinių lėktuvų nusileidimą Minske, kuriam nusileidus Baltarusijos valdžia areštavo pabėgėlį opozicionierių.
"Tai yra sukrečiantis išpuolis prieš civilinę aviaciją ir tarptautinę teisę", - sakė Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Dominicas Raabas.
Pakeliui į Briuselį, kur jis skrido į skubų susitikimą, Airijos ministras pirmininkas Micheálas Martinas paragino ES lyderius pateikti "labai tvirtą ir ryžtingą atsaką" į Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos veiksmus. Tačiau kokių tikslių atsakomųjų priemonių gali imtis Vakarai, norėdami nutraukti neteisėtą Lukašenkos - o dar svarbiau - jo sąjungininko Vladimiro Putino elgesį?
Kur reikia pataikyti, kad juos tikrai sužeistum? Pirminis ES šalių pasiūlymas buvo atšaukti leidimą vykdyti Baltarusijos oro linijų bendrovės "Belavia" skrydžius Europoje ir uždrausti visus skrydžius iš Europos į Minską. Pirma, ši priemonė iš pirmo žvilgsnio atrodo gana proporcinga. Tačiau ši priemonė jokiu būdu neturės įtakos nei Lukašenkai, nei jo saugumo tarnybų vadovams.
Beveik 60 aukštų Baltarusijos pareigūnų, įskaitant patį Lukašenką, jau taikomos sankcijos, kurios buvo įvestos Baltarusijos valdžiai praėjusią vasarą žiauriai nuslopinus protesto judėjimą jų šalyje.
Šiems pareigūnams jau uždrausta judėti po Europą ir turėti ten bet kokį turtą. Labiausiai tikėtina, kad uždraudus skrydžius nukentės tie Baltarusijos piliečiai, kurie aktyviai keliauja po pasaulį ir turi aukštąjį išsilavinimą. Ir Lukašenka, ir Putinas jau uždraudė šimtus tūkstančių savo piliečių (visų pirma apsaugos darbuotojų) keliauti į Vakarų šalis, todėl įvedus draudimą vykdyti skrydžius į Europos Sąjungą, jų darbas bus tik baigtas, o likusieji Baltarusijos piliečiai bus galutinai izoliuoti nuo Vakarus įtakos.
"Jei tikrai norite nubausti Lukašenką, duokite kiekvienam jaunam baltarusiui lėktuvo bilietą ir Šengeno vizą", - rašė vienas anoniminis Telegram vartotojas. - Neuždarykite mūsų šitame beprotnamyje!"
Sankcijos? Vakarai bandė naudoti sankcijų įrankį nuo 2012 metų, pradedant sąskaitų įšaldymu ir draudimu išduoti vizas pareigūnams, susijusiems su 2007 m. įvykdytu Maskvos advokato Sergejaus Magnitcio nužudymu.
"Nuo to laiko Putino pajėgos užgrobė Krymą, numušė keleivinį lėktuvą, įsilaužė į JAV demokratų nacionalinio komiteto kompiuterines sistemas ir balsavimo sistemas, o uždraustomis cheminėmis medžiagomis apnuodijo Sergejų Skripalį Solsberyje, Anglijoje", - rašoma straipsnyje - jau nekalbant apie hakerių išpuolius prieš pagrindinius Vakarų elektros tinklų ir naftos infrastruktūros objektus".
Anot straipsnio autoriaus, po kiekvieno naujo kėsinimosi buvo įvestas naujas sankcijų paketas. Šimtų Rusijos pareigūnų turtas buvo įšaldytas, Rusijos valstybinėms įmonėms dabar draudžiama naudotis tarptautiniais finansais, o Vakarų kompanijoms gali grėsti sankcijos, jei jos nuspręs dalyvauti didžiuosiuose Kremliaus infrastruktūros projektuose, tokiuose kaip "Nord Stream 2" dujotiekis.
"Bet tai niekaip negalėjo pakeisti Putino elgesio. Panašios priemonės greičiausiai neveiks ir Lukašenkai (kurią, beje, prokremliška Rusijos žiniasklaida pasmerkė už "neatsakingą" lėktuvo pagrobimą)", - sakoma straipsnyje.
Pabrėžiama, jog priešingai sankcijos suteikia Putinui galimybę apkaltinti priešiškus Vakarus dėl visų Rusijos problemų ir prisistatyti tėvynės gynėju, saugančiu ją nuo užsienio agresijos.
Kai Europos Sąjunga ir Jungtinė Karalystė įšaldė visą Kremliaus aukštų pareigūnų užsienio turtą, Putinas paskelbė amnestiją dėl neregistruoto užsienio turto ir Rusijos elito narių sąskaitų. Šis "dezoforizavimas" palanki Putinui, nes tai leidžia jam netoliese laikyti savo "pakalikų" kapitalą - ir, jei reikia, "panaudoti juos kaip įtakos instrumentą".
Be to, pabrėžiama straipsnyje, patekimas į JAV sankcijų sąrašą jau tapo savotišku garbės ženklu Rusijos elito gretose. "Kaip, jūs vis dar galite keliauti į užsienį?“, - pernai lapkritį vienas Rusijos parlamento deputatas pajuokavo savo kolegos atžvilgiu vakarėlyje, vykusiame Maskvos užmiestyje. - Koks tu tuomet patriotas?
Tačiau nors nuo 2018 metų rusams buvo išleista šimtai tokių įsakymų, iki šiol nė vienas turtingas rusas, turintis ryšių su Kremliumi, neprarado savo turto.
"Trumpai tariant, jie turi gerus buhalterius", - paaiškino vienas buvęs Baltųjų rūmų pareigūnas, dirbęs su Baraku Obama ties 2012 metų sankcijų sąrašu. - Jie visada yra bent vienu žingsniu priekyje Finansų departamento.
Straipsnyje pabrėžiama, kad nors daugelis Kremliaus atstovų vaikų - kurį laiką net Putino ir jo spaudos sekretoriaus Dmitrijaus Peskovo dukterys - gyvena Vakaruose, idėja įvesti kolektyvines bausmes šeimos nariams yra etiškai abejotina.
Todėl, nors asmenų, kuriems draudžiama keliauti į Vakarų šalis sąrašas vis didėja, šių žmonių sutuoktiniai, jų vaikai, šeimos nariai ir pinigai Vakaruose ir toliau juda laisvai. Individualios sankcijos veikia taip pat blogai, kaip ir ekonominės. Dar svarbiau tai, kad pranešime, kurį Vakarai bando perduoti Rusijai, įvesdami savo sankcijas, yra paslėptas lemtingas nenuoseklumas. Kai kurios sankcijos buvo skirtos kaip bausmė už atvirai nusikalstamą elgesį.
Kitos sankcijos buvo įvestos dėl įvykių, kurių tiesioginis ryšys su Kremliumi nebuvo įtikinamai įrodytas, pavyzdžiui, kišimasis į JAV prezidento rinkimus 2020 metais. Ir neseniai įvykęs paslaptingos įsilaužėlių grupės "DarkSide" išpuolis, sukėlęs pagrindinio Amerikos vamzdyno sistemos trikdžius. Tuo tarpu už veiksmus, kurie iš esmės yra susiję su šalies vidaus reikalais, buvo įvestos kelios kitos sankcijos - mes kalbame apie žiaurų demokratinių protestų Baltarusijoje numalšinimą.
Ši slenkanti priežastingumo skalė Baltarusijos ir Rusijos propagandistams leidžia Vakarų sankcijas pavaizduoti kaip nepagrįstą kišimąsi į savo šalių vidaus politiką.
Kaip sakė seras Entonis Brentonas, buvęs buvęs Didžiosios Britanijos ambasadorius Rusijoje, Sankcijos tapo savotiška šiuolaikine meškos erzinimo forma. Jie tiesiog "prideda meškai įniršio ir leidžia erzintojams pasijusti patenkintiems, kad jiems skauda".
Tuo tarpu Putinui ir Lukašenkai pavyksta sumaniai laviruoti. Kartais jie elgiasi kaip atstumtųjų valstybių vadovai, tačiau tuo pat metu išlaiko pakankamai tarptautinės valdžios, kad, pavyzdžiui, galėtų aptarti būsimą aukščiausiojo lygio susitikimą su Baidenu.
Ir Putinas, ir Lukašenka žino, kad atviros konfrontacijos atveju Vakarai gali per daug prarasti. Savo ruožtu Vakarai ir toliau tikisi, kad augantys ekonominiai lūkesčiai padidins Rusijos ir Baltarusijos jaunimo laisvės ir pokyčių troškimą, o Vakarai nenori jų atimti iš šio noro, sunaikindami šių dviejų šalių ekonomiką ir išprovokuodami smurtinę nacionalistinę reakciją. Tai labai subtili pusiausvyra, o kiekvienas naujas apnuodijimas, įsilaužėlių išpuolis ir tarptautinis piratavimas priartina mus prie to, kad kitas detentento sezonas gali virsti nauju visapusišku šaltuoju karu.