Kaip žinia, panašios akcijos Lietuvoje kol kas apsiribodavo Vilniumi, tad įdomu, kokie šios vadinamosios "šventės" tikslai? Ir kas gi už jos stovi?
Ir pirmąjį (2010 m.), ir antrąjį (2013 m.), ir trečiąjį (2016 m.), ir ketvirtąjį (2019 m.) — bei kol kas paskutinįjį paradą organizavo Vladimiro Simonko Lietuvos gėjų lyga (LGL). Ir ne paslaptis, kad kiekvienas paradas įgydavo vis didesnį masiškumą bei tiek sisteminės žiniasklaidos priemonių, tiek sisteminių partijų palaikymą.
Minėtieji paradai — tarptautiniai ar, tiksliau, regioniniai "Baltic pride", kurie vyksta kasmet ciklu Talinas-Ryga-Vilnius (ir todėl kiekvienoje šalyje kartojasi kas 3 metus). Tačiau paskutiniuoju metu mėginama rengti ir mažesnius, vietinio / nacionalinio masto paradus, štai, pavyzdžiui, toks vyko Vilniuje 2020 metais; kažkas panašaus dabar planuojama Kaune.
Ir kaip nekeista, kauniečiai į tai žiūri neigiamai: gi virš 80% lietuvių ir taip neigiamai žiūri į LGBT ideologiją, tuo tarpu toji "vaivorykštinė" mažuma, mananti kitaip, daugiausiai koncentruojasi Vilniuje — tad, šiame kontekste, Kaunas pasireiškia kaip labiau konservatyviai nusiteikęs miestas, kurio gyventojai tapti "vaivorykščių šventės" dalyviais vargiai tepanorės.
Bet "šventės" iniciatoriams tai — nė motais, kaip nė motais ir lietuvių nepritarimas vienalyčių partnerysčių (ar juo labiau "santuokų") institutui Seime siautėjančiai vaivorykštinei TS-LKD, liberalų ir "laisviečių" koalicijai...
Dar daugiau: neseniai įvykęs ir minėtąjį liaudies nepritarimą "vaivorykštinių" siekiams pademonstravęs "Didysis šeimos gynimo maršas" negali gi likti be atsako... (kaip sakoma, veiksmas sukelia atoveiksmį!). Ir šia prasme, atoveiksmiu turėtų tapti "Kaunas pride" pavadintoji akcija.
Jos tikslas yra aiškus: pergalingai prasieiti pro Kauną, pademonstruojant, kad ir čia — ne kitaip, nei liberaliajame Vilniuje — visi turėsią atiduoti duoklę LGBT ideologijos stabams. Ir tai, žinoma, reikštų dar vieną lūžį, siekiant tokio įsigalėjimo Lietuvoje, koksai Vakarų Europoje jau tapęs realybe.
Ir kas gi už to stovi?
Į tai atsakyti vertėtų dviem aspektais: vietiniu (taigi, kiek siauresniu, bet labai aiškiai apčiuopiamu) ir platesniu — globaliniu. Ir šiame kontekste vertėtų pažymėti, kad LGBT judėjimas pas mus jau skiriasi į du, "dešinįjį" ir "kairįjį", flangus...
"Dešinįjį" gi sudaro privačiu Simonko bizniu (tiek LGBT šalininkų, tiek priešininkų tarpe) jau laikoma LGL kartu su Liberalų sąjūdžiu, Laisvės partija bei, žinoma, į ypatingą respektabilumą pretenduojančią, Džordžo Sorošo "Atvirosios visuomenės fondo" finansuojamą Tapino "Laisvės TV".
"Kairįjį", tuo tarpu, galime sieti su tam tikrais LSDP sluoksniais, kuriems LGBT ideologija — ne tik priimtinas, bet prioritetinis dalykas. Ir, atitinkamai, su (LSDP priklausančio) Artūro Rudomanskio Tolerantiško jaunimo asociacija (TJA), gaunanti dotacijas iš Vokietijoje įsisteigusio, ir Vokietijos, ir ES lėšomis išlaikomo "Rozos Liuksemburg fondo".
Ryšium su planuojamuoju "Kaunas pride" renginiu, šio — "kairiojo" (būtent vaivorykštinių "kairuolių", o ne, sakyčiau, autentiškos / klasikinės kairės, kokios Europoje beveik nelikę, prasme) — flango vaidmuo yra itin įdomus: štai, prie organizavimo prisideda ir vadinamoji "Gegužės 1-osios profsąjunga", viena iš dukterinių organizacijų, susijusių su "Gyvenimas per brangus", TJA ir "kairuoliškojo" LSDP flango tinklu.
Aišku, už šių vietinių, atrodytų, kai kur net priešingų jėgų (pavyzdžiui, LGBT "kairuoliai" kritikuoja savo "dešiniųjų" kolegų "neoliberalizmą" bei pačio judėjimo komercializavimą), stovi vienos ir tos pačios globalinės jėgos, o būtent — transnacionalinis finansinis elitas, sietinas tiek su Džo Baideno atėjimu į JAV Baltuosius rūmus, tiek su Davoso forumo Klauso Švabo paskelbtuoju "Didžiuoju perkrovimu" — kuriam LGBT yra viena iš jo prieš daugumą planetos gyventojų vykdomo psichologinio karo priemonių.
Na, o kas gi stovi už anti-vaivorykštinio protesto? Apie tai iš esmės jau esame kalbėję "Šeimų maršo" temai skirtuose straipsniuose, palietę ir profašistinį Radžvilo "Nacionalinį susivienijimą", ir kitus už šito stovėjusius žaidėjus, kurių pagrindinė, faktiškai neatleistina yda yra jų išpažįstama (ir, atitinkamai, juos su Sistema surišanti) rusofobija ir antitarybiškumas...
Vis dėlto, nežiūrint politinio aspekto, būtent šioje pusėje neabejotinai yra didžiosios lietuvių daugumos palaikymas ir tikrasis liaudies interesas. Kita vertus, kaip parodė "Šeimų maršo" patyrimas, miglota tiek idėjinė, tiek politinė jo lyderių veikimo perspektyva, o taipogi aiškus susiskaldymas, susipriešinimas pastarųjų stovykloje, situaciją daro pakankamai problemiška.
Taigi, "Kaunas pride", kaip LGBT ideologijos provokacija prieš tradiciškai nusiteikusią Kauno gyventojų daugumą, kelia daug atvirų klausimų...
Pirmiausia — ar šiai iniciatyvai nepasipriešins pati savivaldybė? (kurios mero Matijošaičio reitingams, tikriausiai, pritarimas paradui į gera neišeitų). O toliau — kaipgi reaguos ir ar susitelks protestui, žodžiu — principiniam atsakui — pati visuomenė? Ir, jei taip, kokios jėgos už šito stovės ir kas iš viso to išeis?
Į pirmąjį, aišku, atsakys Matijošaitis su savo komanda. Tačiau į visus kitus atsakymus lems pačių Lietuvos piliečių, ypač kauniečių, sąmoningumas bei aktyvumas. Tai ir svarbiausia suprasti.