VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paragino ES apsvarstyti galimybę taikyti sankcijas įmonėms, dalyvaujančioms statant Baltarusijos atominę elektrinę (BelAE). Apie tai praneša leidinys "Financial Times".
Pasak ministrų kabineto vadovės, ES yra nepaprastai svarbu greitai reaguoti į skubų "Ryanair" lėktuvo nusileidimą Minske. Ji pareiškė, kad Baltarusijos valdžios strategija tariamai susidarė iš "visiško visų ES vertinamų laisvių slopinimo".
Šimonytė pridūrė, kad Briuselis turėtų apsvarstyti "visokias sankcijas" Minkui, įskaitant įvairius Baltarusijos ekonomikos sektorius ir apriboti patekimą į finansų rinkas, taip pat dalyvavimą BelAE projekte.
Vilnius nuo pat pradžių kritikavo Baltarusiją dėl elektrinės statybos, priekaištaudamas jai dėl "nesaugumo", nepaisant to, kad objektas praėjo visus būtinus ir net papildomus TATENA ir kitų susijusių institucijų patikrinimus. Daugelis ekspertų patvirtino elektrinės saugumą.
Baltarusijos energetikos ministerija ne kartą pabrėžė, kad vietoj produktyvaus dialogo Lietuva ir toliau "išpučia BelAE "grėsmę" Europai" ir tarptautinėse platformose sąmoningai skatina Baltarusijos retoriką.
"Ryanair" lėktuvo skubus nusileidimas Minske
Baltarusijos ir Vakarų santykiai pablogėjo po to, kai Minske buvo sulaikytas tinklaraštininkas Romanas Protasevičius. Tai įvyko po to, kai "Ryanair" lėktuvas skubiai nusileido dėl pranešimo apie sprogmenį. Lėktuvas skrido iš Atėnų į Vilnių. Vėliau informacija apie sprogmenį nepasitvirtino.
Protasevičius yra sulaikytas Baltarusijoje pagal kelis baudžiamuosius straipsnius. Be to, jis yra dviejų "Telegram" kanalų, kurie respublikoje pripažinti ekstremistiniais, autorius.
Po to Vakarai pareiškė, kad Baltarusija tariamai privertė lėktuvą nusileisti panaudojusi išgalvotą pretekstą. Kaip protesto ženklą kai kurios iš Vakrų šalių uždraudė Baltarusijos oro linijoms skristi virš jų teritorijos ir svarsto galimybę įvesti papildomas sankcijas Minskui. Baltarusija ne kartą ragino nepolitizuoti incidento ir į jį pažvelgti išskirtinai saugumo požiūriu.
Incidentas sukėlė audringa reakciją Europos šalyse. Nors tai nėra pirmas priverstinio lėktuvo nusileidimo atvejis, Vakarai anksčiau taip aktyviai nereagavo. Taigi 2013 metais Austrijoje Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas buvo priverstas nusileisti. Ispanija, Italija, Prancūzija ir Portugalija jam uždarė oro erdvę dėl gandų, kad lėktuve gali būti buvęs CŽV agentas Edvardas Snoudenas, apkaltintas Jungtinėse Valstijose valstybės paslapčių atskleidimu. Tada JAV pareikalavo atlikti kratą lėktuve, tačiau Snoudenas ten nerastas. Bolivija buvo atsiprašyta už šį įvykį.