VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Mokslininkai pirmą kartą išmatavo gyvsidabrio kiekį giliavandenių lovių dugno nuosėdose. Paaiškėjo, kad giliausiose Ramiojo vandenyno vietose nusėda precedento neturintys šio labai toksiško metalo kiekiai, kuris patenka į jūros vandenis su žmogaus veiklos produktais. Straipsnis su rezultatais buvo paskelbtas žurnale "Scientific Reports".
2017 metais įsigaliojo Minamatos konvencija dėl gyvsidabrio — tarpvalstybinė sutartis, kuria siekiama apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką nuo antropogeninio gyvsidabrio ir jo junginių išmetimo. Tuo pačiu metu mokslininkai pradėjo reguliariai stebėti šio metalo kiekį ne tik sausumoje, bet ir vandenyne. Tačiau iki šiol matavimai buvo atliekami daugiausia žemyniniame šelfe, pirmiausia tiesioginės pramoninės taršos vietose.
Danijos, Kanados, Vokietijos ir Japonijos okeanologai Vokietijos tyrimų laive "Sonne" pirmą kartą atliko tiesioginius gyvsidabrio nusėdimo matavimus sunkiausiai prieinamoje, ultabisalinėje vandenyno dalyje — ypač giluminio vandens zonoje, esančioje daugiau nei šešių kilometrų gylyje.
Kaip stebėjimo objektus autoriai pasirinko du giliavandenius lovius skirtingose Ramiojo vandenyno vietose: Kermadeką rytuose ir Atakamą vakaruose, prie Čilės krantų. Abiejų lovių vidutinis gylis yra nuo aštuonių iki dešimties kilometrų. Mokslininkai paėmė mėginius tiek iš giliausių jų vietų, tiek gretimose teritorijose, kur gylis yra 2–6 kilometrai.
Tyrinėtojų nustebimui, gyvsidabrio kiekis giliausiose Ramiojo vandenyno vietose buvo didžiausias kada nors užregistruotas jūrų nuosėdose, net didesnis nei daugelyje pramoninės taršos rajonų.
"Bloga žinia yra ta, kad toks didelis gyvsidabrio kiekis gali atspindėti bendrą antropogeninio gyvsidabrio išmetimo į vandenyną padidėjimą, — Orchusko universiteto pranešime spaudai cituojami straipsnio pirmojo autoriaus profesoriaus, Žemės mokslų fakulteto Litosferinės organinės anglies laboratorijos direktoriaus Hamedo Sanei žodžiai. — Tačiau gera žinia ta, kad vandenyno loviai veikia kaip nuolatinės atliekų šalinimo vietos. Galime tikėtis, kad gyvsidabris, kuris ten atsiduria, bus palaidotas milijonams metų, o plokštelinė tektonika jį nuneš į viršutinę Žemės mantiją".
Nors gyvsidabris iš biosferos pašalinamas per lovius, mokslininkams nerimą kelia tai, kiek nuodingo metalo ten atsidūrė.
"Tai gali būti bendros mūsų vandenynų sveikatos rodiklis", — sako Sanei.
Autoriai mano, kad jų tyrimo rezultatai padės užpildyti pagrindinę žinių apie gyvsidabrio ciklą Žemės paviršiuje spragą, nes jie parodo, kaip gyvsidabris pašalinamas iš litosferos.
"Mes parodėme, kad vandenyno loviai yra "karštosios vietos" gyvsidabriui kaupti, o kaupimosi tempai yra daug kartų didesni, nei manyta anksčiau", — pažymi kitas tyrimo dalyvis dr. Piteris Autridžas, gamtos išteklių departamento mokslo darbuotojas ir pagrindinis Jungtinių Tautų visuotinio gyvsidabrio vertinimo ataskaitos autorius
Autoriai tikisi, kad jų gauti duomenys pagerins tikslius pasaulinius gyvsidabrio ciklo modelius ir atkreips mokslininkų dėmesį į išsamesnį giliavandenių lovių geochemijos tyrimą.