"Nelaimingų suaugusiųjų karta": kaip karantinas paveikė lietuvių psichiką

Pandemijos metu padaugėjo psichosomatinių simptomų, išaugo vaikų antsvoris, taip pat pagausėjo elgesio, emocinių sutrikimų, pareiškė psichologė
Sputnik
VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Karantino metu vaikų ir paauglių sveikata labai pablogėjo, spaudos konferencijoje "Proveržis psichikos sveikatos sistemoje — kas turi būti kitaip?" pasakė Lietuvos psichologų sąjungos narė, vaikų ir paauglių psichologė Vaida Kalpokienė.
"Labai didėjo kreipimųsi skaičius, kreipiamasi dėl vis sunkesnių atvejų. Ir tai tik dar kartą parodo seniai egzistuojančias problemas, apie kurias jau seniai kalbama", — pažymėjo gydytoja.
Pasak Kalpokienės, karantino metu padaugėjo psichosomatinių simptomų, augo vaikų antsvoris, taip pat gausėjo elgesio, emocinių sutrikimų.
"Yra didelė rizika, kad tie sunkumai tęsis ir toliau, jei vaikai ir paaugliai pagalbos negaus. Be to, didės gydymo išlaidų našta ir valstybei", — pasakė ji.
Karantinas iki liepos: Vyriausybė sušvelnino COVID-19 ribojimus
Psichologė pabrėžė, kad ir tėvai jaučiasi išsekę, bejėgiai susitvarkyti su užkritusiu krūviu.
Pasak Kalpokienės, negalima sakyti, kad vaikai Lietuvoje negauna jokios pagalbos, tačiau jei pažiūrėti į sunkių sutrikimų turinčius vaikus ir paauglius, galima pamatyti didelį spragą teikiant antrines paslaugas. Psichologinę pagalbą teikiančių įstaigų yra labai nedaug, ypač mažuose miesteliuose.
"Didelė problema — pagalbos fragmentiškumas, sudėtinga sulaukti reguliarios pagalbos. Sunkūs pacientai keliauja iš ligoninės į ligoninę. Sunku rasti vietų stacionaro skyriuose paaugliams po savižudybių bandymų", — papasakojo gydytoja.
Ji pabrėžė, kad Lietuvoje specialistai turi mažai išteklių dirbti su vaikais ar paaugliais, kurie jau yra priklausomi. Respublikoje labai stinga dirbti su vaikais pasirengusių specialistų — tiek medicinos psichologų, tiek slaugytojų.
Pasvalio rajone aptiktas antrasis braziliškosios koronaviruso padermės atvejis
"Labai trūksta priemonių, būna taip, kad psichologai patys perkasi sau priemones. Tai irgi klausimas, kas tai turi finansuoti ir nupirkti. Būtina politinė valia keisti esamą sistemą", — pabrėžė ji.
Specialistė mano, kad reikia koncentruotis į tai, kaip stiprinti — steigti ar performuoti — antrinio lygio psichikos sveikatos centrus, jų reikėtų 10-15, juose turėtų būti teikiamos psichoterapinės paslaugos, kurios būtų prieinamos vaikams, paaugliams ir jų šeimoms.
Kalpokienė nurodė, kad būtina pasirūpinti, kad būtų apmokamos privačiai dirbančių psichoterapeutų konsultacijos, kai žmogus turi siuntimą. Ji taip pat pasakė, kad be pokyčių kils rizika ir kitoms reformoms, tokioms kaip švietimo integracijos ar įvaikinimo.
Lietuva siūlo atgaivinti Baltijos šalių "kelionių burbulą"
"Tikėtina, kad turėsime nelaimingų suaugusiųjų kartą, kuri, tikėtina, augins nelaimingus vaikus", — padarė išvadą gydytoja.
Nuo lapkričio pradžios Lietuvoje galioja antrasis karantinas, kurį valdžia praėjusią savaitę pratęsė iki birželio pabaigos.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje patvirtinta daugiau kaip 274 tūkst. koronaviruso atvejų, mirė daugiau nei 4,2 tūkstančio žmonių.