VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik..Apie tai, kokią praktinę naudą žada šis atradimas - RIA Novosti medžiagoje.
Skverbiantis į pasąmonę
Apie trečdalį savo gyvenimo praleidžiame sapne, o tyrėjai vis dar nežino, kuo smegenų darbas skiriasi tarp miegančio ir pabudusio - ar žmogus lieka savimi, ar palaiko ryšį su realybe, ar visiškai persikelia į svajonių pasaulį.
Šiandien populiariausia mokslinė samprata rodo, kad miegas yra nesąmoninga būsena, kai smegenys užimtos analizuojant ir rūšiuojant įspūdžius ir prisiminimus. Manoma, kad neįmanoma užmegzti pagrįsto dvipusio kontakto su miegančiu asmeniu - išorinė įtaka arba pažadina jį iš miego, arba pasąmonės lygmenyje atsispindi transformuotų vaizdų pavidalu.
Norėdami sužinoti, kaip giliai galima ten prasiskverbti, mokslininkai atlieka eksperimentus su žmonėmis, turinčiais vadinamąją šviesaus sapno būseną. Miegantis supranta, kad sapnuoja, ir atitinkamai suvokia, kas jame vyksta. Šį reiškinį pirmą kartą aprašė graikų filosofas Aristotelis, gyvenęs IV amžiuje prieš Kristų.
Apklausų duomenimis, kas antras žmogus bent kartą gyvenime sapnavo aiškius sapnus, o maždaug dešimt procentų tai turi kartą per mėnesį ar dažniau. Gebėjimas tam tikru mastu valdyti sapnus, pasak mokslininkų, atveria plačias galimybes pritaikyti - pradedant mokytis miegant, baigiant psichoanalizės ir psichoterapiniais poveikiais.
Greitas ir lėtas miegas
Miego metu keičiasi dvi pagrindinės fazės: lėtas (gilus) ir greitas (paviršinis) miegas, o iš pradžių vyrauja lėtoji fazė, o prieš pabudimą ilgėja paviršutiniškos trukmė. Pastarasis dar vadinamas REM faze - kai greitai juda akys.
Ryškiausias jo simptomas yra subtilus akių vokų svyravimas, susijęs su akies obuolių judesiais, taip pat greitas kvėpavimas ir širdies plakimas. Paprastai REM fazės sudaro 20–25 procentus viso nakties miego - iš viso apie 90–120 minučių.
Viena fazė trunka 10-20 minučių ir pakaitomis su "lėtaisiais" laikotarpiais. Daugumai miegas susideda iš keturių iki šešių tokių ciklų, kurių kiekviena yra 80–100 minučių. REM miego metu smegenų veikla padidėja, tada mus aplanko sapnai ir jų sukeliami išgyvenimai - nerimas, dirglumas, haliucinacijos. Todėl nenuostabu, kad dauguma eksperimentinių tyrimų yra skirti tirti, kaip smegenys veikia REM fazėje.
Visų pirma, jie atliekami dalyvaujant žmonėms, kurie sugeba susivaldyti sapne, tai yra patekti į aiškių sapnų būseną. Be to, kaip išsiaiškino mokslininkai, šį gebėjimą galima lavinti.
Tačiau neseniai mokslininkai įrodė: turėdami aiškių sapnų būseną, galite sukurti gana sudėtingą abipusį bendravimą "įeinant" į jo sapnus. Siekiant pagerinti rezultatų patikimumą, eksperimentas buvo atliktas keturiose nepriklausomose laboratorijose Prancūzijoje, Vokietijoje, JAV ir Nyderlanduose.
Mokslininkai įdarbino 36 savanorius, tarp kurių buvo ir tų, kurie sugebėjo aiškiai svajoti, ir tų, kurie neturėjo. Dalyviams užmigus, specialistai stebėjo REM miego rodiklius - akių judesius ir veido raumenų susitraukimus, o smegenų veikla buvo užfiksuota naudojant elektroencefalogramos šalmus su elektrodais.
Dalyviams buvo užduoti 158 klausimai. Todėl 18,6 proc. atsakymų buvo teisingi, 3,2 - neteisingi, 17,7 - neaiškūs, o 60,8 proc. klausimų liko neatsakyta.
Pasak autorių, šie rezultatai labai skiriasi nuo atsitiktinio pasiskirstymo ir rodo, kad miego metu žmonės gali gauti ir apdoroti sudėtingą išorinę informaciją.
.Pavyzdžiui, vienas dalyvis prisipažino, kad klausimas "Kiek yra aštuoni atėmus šešis?" sapne skambėjo iš automobilio radijo. Kitas sakė, kad jis buvo vakarėlyje, kai staiga per garsiakalbį pasigirdo klausimas "Ar kalbi ispaniškai?" Ir jis atsakė: "Ne".
Autoriai tikisi, kad sukurta technika bus naudojama terapiniais tikslais kovojant su miego sutrikimais, fobijomis, psichologinėmis traumomis, nerimu ir depresija, taip pat švietimo tikslais.
Tačiau svarbu, kad būtent tokia yra aiškaus sapnavimo būsena, kai žmogus sugeba "pabusti" sapne, kitaip kyla rizika supainioti, kur yra sapnas ir kur yra tikrovė. Žmonėms, turintiems psichikos problemų, tai gali sukelti sunkių sutrikimų, tokių kaip šizofrenija.