VILNIUS, gegužės 30 — Sputnik. Lietuvoje per metus žymiai išaugo ilgalaikių bedarbių skaičius, praneša Užimtumo tarnyba.
Šiuo metu apie 100 tūkst. (40,8 proc.) šalies darbingo amžiaus gyventojų yra ilgalaikiai bedarbiai. Prieš metus jų buvo 33,6 tūkst. (17,4 proc.). Tarp visų Užimtumo tarnyboje registruotų darbo neturinčių asmenų ši dalis padidėjo nuo 17,4 proc. iki 40,8 proc.
Net 38,3 proc. ilgalaikių bedarbių iki registracijos buvo nedirbę samdomo darbo, 37 proc. dirbo nekvalifikuotą, 15,2 proc. – kvalifikuotais darbininkais, 8,4 proc. – aptarnavimo sektoriuje ir pardavėjais, 11 proc. – specialistai.
"Žema kvalifikacija arba darbo rinkoje nepaklausi profesija, nepakankama profesinė darbo patirtis, konkrečių žinių trūkumas, nemokėjimas dirbti kompiuteriu, mažas mobilumas – visa tai skatina ilgalaikį nedarbą. Šią problemą galima sieti ir su asmeninėmis žmogaus savybėmis, taip pat su šalies socialine politika. Kita vertus, darbdavių požiūris ar net nusistatymas prieš ilgai nedirbusius asmenis mažina jų galimybes grįžti į darbo rinką", – pabrėžė Užimtumo tarnybos direktoriaus pavaduotoja Giedrė Vitė.
Vyresni nei 50 metų asmenys sudaro daugiau nei 43,5 proc. ilgalaikių bedarbių. Jaunimas iki 29 metų – beveik ketvirtadalį (24,4 proc.) ir jaunimas iki 25 metų – beveik penktadalį (19,5 proc.).
Užimtumo tarnybos duomenimis, šiuo metu 41 proc. darbo neturinčių asmenų darbo ieško ilgiau nei pusę metų. Per metus dėl Covid-19 pandemijos darbo paieška pailgėjo, ir ilgiau nei pusmetį darbo ieškančių asmenų skaičius išaugo daugiau nei du kartus. 2020 metais 69, 2 proc. darbo neturinčių asmenų padėta įsidarbinti per 6 mėn., kiti į darbo rinką sugrįžo per ilgesnį laikotarpį.
Daugiausiai ilgalaikių bedarbių – Kauno apskrityje – jie sudaro 44,2 proc. tarp visų darbo neturinčių asmenų. Mažiausiai – 30 proc. jų yra Klaipėdos apskrityje.
Pagal savivaldybes, didžiausia ilgalaikių bedarbių dalis registruota Lazdijų rajone, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos savivaldybėse. Čia ilgalaikių bedarbių dalis viršija 50 proc. atitinkamoje savivaldybėje registruotų darbo neturinčiųjų skaičių – atitinkamai 55,8 proc., 52,5 proc. ir 50,6 proc. Mažiausiai – Pakruojo r. (19,9 proc.), Klaipėdos r. (20,4 proc.) ir Kretingos r. (24,2 proc.) savivaldybėse.