Respublikos rodikliai šioje srityje yra ne skaičiai, o pasigėrėjimo objektas: jei 2013 metais valstybinės įmonės, eksportuojančios kalį, dalis pasaulio rinkoje buvo 12,5 proc., tai iki 2019 metų ji išaugo daugiau nei trečdaliu ir siekia beveik 18 proc., rašo RIA Novosti autorė Angelina Pavlova.
Gamyba praktiškai padvigubėjo (nuo 7 milijonų tonų iki 12 milijonų) — "Belaruskalij" aplenkė net kanadiečius, kurie buvo laikomi šio rinkos segmento lyderiais.
Produktai pristatomi vartotojų džiaugsmui 138 pasaulio šalyse. Tokie buvo duomenys prieš dvejus metus.
Primename, kad Baltarusijos lyderis buvo gana parankus Europos ir Amerikos derybininkams, priimdamas Normandijos ketvertą, kuris bandė normalizuoti padėtį tarp Ukrainos ir DLR ir LLR.
Ir surengdamas, pavyzdžiui, Europos olimpines žaidynes: 200 apdovanojimų rinkinių, varžybos 15 sporto šakų ir beveik keturi tūkstančiai sportininkų iš penkiasdešimt Europos šalių.
"Diktatoriškas režimas", kaip dabar mėgsta vadinti ES spauda, buvo, matyt, mažiau diktatoriškas ir net visai ne režimas, o visavertis dialogo dalyvis. Taigi, kas turėjo nutikti, kad Briuselis ir Vašingtonas pradėtų rengti protestus, o vėliau, suprasdami, kad Baltarusijos vidaus politinės padėties "pakeisti" nebus įmanoma, leistųsi į tiesiogines provokacijas?
Visai ne rinkimai, kurių rezultatai nepatiko sostinėms abipus Atlanto. Daug svarbesnis kalis, kurį ankstesnė 45-oji administracija pripažino "strategine žaliava, svarbia JAV saugumui".
Žinia apie tokio sąrašo egzistavimą, kurį jau patvirtino atitinkami departamentai, pasirodė 2018 metų gegužės mėnesį. "Reuters" nurodo kalį kaip vieną pirmųjų žaliavų, priklausančių nuo išorinių atsargų, o tai gali sukelti nemalonių pasekmių JAV saugumui.
Vienas jų yra "potencialus Amerikos silpnumas priešiškų užsienio veiksmų akivaizdoje". Taigi, kodėl "Vakarų partneriams" taip patiko kuklus baltarusių kalis?
Tai yra svarbiausias biogeninis elementas, nepakeičiamas gaminant trąšas. Augalai neauga be kalio, žiedai nežydi ir kviečiai nesubręsta be reikiamo kalio kiekio. Jei dirvožemyje kalio yra mažai arba jo visai nėra, viskas, kas pasėta, nedygsta arba derlius smarkiai sumažėja arba išauga toks prastas, kad neturi atsparumo įvairiems kenkėjams.
Be kalio žemės ūkis, net jei kalbame apie šešis šimtus kvadratinių metrų, gali sužlugti, o jei kalbėsime apie žemės ūkio pramonę kaip apie ekonomikos sektorių, pasekmės gali būti tiesiog katastrofiškos. Tada šlovingajam "auksiniam milijardui" su "turtingais prekystaliais" gali ateiti galas.
Visi galėjo pamatyti, kaip "civilizuoto pasaulio" vartotojas reaguoja net ne į patį maisto trūkumą, o į grynai hipotetinę tokio trūkumo tikimybę per pirmąjį pandemijos etapą, kai Europos prekybos centruose pirkėjai kovojo dėl papildomos pakuotės makaronų ir vogė iš svetimų vežimėlių miltus ir kruopas.
Tai viena vertus. Kita vertus, reitingų agentūros, tokios kaip "Fitch", neseniai peržiūrėjo kalio kainų prognozes. Ir, žinoma, jų didėjimo kryptimi. Kalio trąšų gamybos ypatumai yra tokie, kad kartais reikia sustabdyti gamybos linijas, atlikti profilaktinę priežiūrą, ką nors taisyti, ką atnaujinti, ką pakeisti. Ir tada, žinoma, krinta kilimo aukštyn tempai. O produkto kaina, žinoma, didėja.
"Fitch" apie tai rašo su neslepiamu džiaugsmu: vietoj 220 USD už toną kalis kainuos 230 USD — ir ši kaina išliks aukščiausia per pastarąjį dešimtmetį mažiausiai iki 2023 metų.
Kas gali sau leisti, kad toks pelnas tekėtų, aplenkdamas "teisingą" kišenę, į, pasak Vakarų, "neteisingą" kišenę? Niekas, žinoma. Todėl su Baltarusija buvo nuspręsta pasielgti taip, kaip matėme praėjusių metų rugpjūtį.
Kai šio plano, pavadinkime "planu A", nepavyko įgyvendinti, tada buvo imtasi "plano B". Svarbiausia, kad nereikėjo keisti šūkių: jie, žinoma, vis dar palaiko laisvę, teisingumą, sąžiningumą ir demokratiją.
Tiesiog pasikeitė vardai. Jei praėjusį rudenį tai buvo Tichanovskaja ir Kolesnikova, tai dabar jų vietoje — Protasevičius. Kadangi šiuolaikinėse spalvotose politinėse technologijose be moterų neįmanoma, Sofija Sapega taip pat buvo įtraukta šalia Romano Protasevičiaus.
Na, čia jau techninis klausimas. Provokacija — galinga, garsi visam pasauliui. Sulaikymas — taip pat garsus. Nepamirškite apie veiksmo laiką. ES viršūnių susitikimo išvakarėse. Labai patogu. Viskas iškart, vienu ypu. Ir pasmerkti, ir pritaikyti sankcijas. Derinant, galima sakyti, viešųjų ryšių kampaniją — "ES saugo žodžio laisvę" — ir ekonominės problemos sprendimą, pašalindamas iš rinkos galingą konkurentą.
O svarbiausia yra tai, kad atsižvelgti į tikrąjį visų šių "pasmerkimų", "pasipiktinimo" ir "susirūpinimo vaizdą yra jei ne neįmanoma, tai gana sunku. Skeptikus, be abejo, jaudino tai, kad per mažiau nei parą buvo pakeista šių metų pirmojo 27 ES šalių aukščiausiojo lygio susitikimo pradžios dienos darbotvarkė, tačiau kas šiandien Europoje klauso skeptikų?
Protingiausi vis tiek gavo informacijos apie būsimų ribojamųjų priemonių prieš Minską esmę, tačiau koks ekonomistas rimtai spręs tai, ką šiandien darys Europos ūkininkai, kurių poreikius ketvirtadaliu patenkino baltarusiškas kalis?
O kas sumokės už papildomas kuro tonas, kurias teks sudeginti Europos oro vežėjams, nepatekus į Baltarusijos oro erdvę, negalint papildyti degalų jos oro uostuose? Na, tikrai ne mesjė Makronas, ne Frau Merkel, ne ponai ministrai pirmininkai iš Airijos, Estijos, Lenkijos, Latvijos ir kitų šalių.
Atlyginimą mokės europiečiai, demokratiškai išrinkę šiuos politikus ir kurie, griežtai laikydamiesi Taleiranui priskiriamos maksimos, yra verti šios galios. Na, tai, kad sunkios (ir kažkieno) piniginės pamušalas bus siuvamas iš būsimų Europos ašarų, yra gerai žinoma.
Naujas ES aukščiausiojo lygio susitikimas, kuris turėtų patvirtinti "veiksmingas" sankcijas Baltarusijai, pasak Žozepo Borelio, yra numatytas birželio 24–25 dienomis. Dabar Europa turėtų bėgti ir nusipirkti nosinių, kad nubrauktų ašaras — žinoma, džiaugsmo ašaras — dėl būsimo Amerikos chemijos korporacijų pelno.
Autorės nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.