VILNIUS, birželio 1 — Sputnik. Rusija ir Kinija yra pajėgios pralaužti gynybą, todėl reikalingos iš esmės naujos ginklų sistemos. Apie CSBA išvadas ir rekomendacijas – RIA Novosti autoriaus Andrejaus Koco medžiagoje.
Kritinis pažeidžiamumas
Amerikiečiai šiandien turi per 800 karinių bazių. Dauguma nuo 1945 metų buvo laikomos saugiomis ir nepažeidžiamomis. Pentagonas yra įpratęs viena iš pagrindinių grėsmių laikyti ribotą balistinių ir sparnuotųjų raketų ataką iš "nesąžiningų valstybių", tokių kaip Šiaurės Korėja ir Iranas.
Tačiau CSBA ekspertai yra priversti konstatuoti: turimų priešlėktuvinių ginklų nepakaks, norint atremti Kinijos ar Rusijos išpuolį.
"Mūsų užsienio bazių gynybos sistema neatlaikys daugybės raketų ar bepiločių orlaivių skaičiaus, – sakoma Strateginių ir biudžetinių vertinimų centro pranešime. – Mūsų potencialūs priešininkai padarė didelę pažangą modernizuodami puolamuosius pajėgumus."
Analitikai pastebi, kad Kinija disponuoja 1 200 trumpojo nuotolio balistinių raketų ir 200–300 vienetų amunicijos, galinčios pasiekti antrąją salų grandinę Pietų Kinijos jūroje. Be to, Pekine yra 1 000 antžeminių sparnuotųjų raketų, kurių nuotolis yra mažiausiai 1 500 kilometrų. Galiausiai rimtą grėsmę Amerikos bazėms kelia Kinijos strateginiai bombonešiai H-6, o ateityje – slaptasis lėktuvas H-20, kuris galės smogti JAV teritorijai.
Be to, Maskva kelia grėsmę Pentagono kariniams įrenginiams Europoje. Rusija turi didelį taktinių branduolinių ginklų arsenalą, "Iskander-M" trumpojo nuotolio balistines sistemas ir platų sparnuotųjų raketų asortimentą. Vašingtonui ypač didelį susirūpinimą kelia naujausios Rusijos viršgarsinių raketų sistemos.
Visos viltys į dronus
JAV karinių bazių gynyba remiasi priešlėktuvinių raketų sistemomis "Patriot" ir priešraketinėmis sistemomis THAAD, kurios smogia visų tipų aerodinaminiams ir balistiniams taikiniams. Artimajai zonai – Norvegijos NASAMS oro gynybos sistemos ir "Phalanx" artilerijos sistemos. Tačiau tokios oro gynybos / priešraketinės gynybos sistemos veiksmingumas kelia abejonių.
Pavyzdžiui, eksportui skirtos sistemos "Patriot" Saudo Arabijoje kelis kartus pademonstravo visišką bejėgiškumą prieš Jemeno husitų bepiločius orlaivius.
Be to, amerikiečiai nesugebėjo atremti Irano raketų smūgių į bazę Irake 2020 metų sausio mėnesį nužudžius generolą Kasemą Soleimanį.
THAAD Išvada tokia: norint patikimai apsaugoti karines bazes nuo Jungtinių Valstijų priešo išpuolių, reikia sukurti ir įgyvendinti daugiasluoksnės priešraketinės gynybos koncepciją naudojant pažangias technologijas.
Dešimtys tinklinių nepilotuojamų orlaivių su galingais jutikliais skraidys galimais sparnuotųjų raketų maršrutais, stebės balistinius taikinius ir perduos duomenis į kitas platformas. Kita gynybos linija – naikintuvai ir bepiločiai orlaiviai su tolimojo nuotolio "oras-oras" raketomis.
Jų užduotis yra sulaikyti balistinius taikinius greitėjančiose trajektorijos atkarpose ir sunaikinti sparnuotąsias raketas toli artėjant prie bazės. Kai kurie bepiločiai orlaiviai bus aprūpinti perspektyviais kietojo kuro lazeriais, kurių galia yra nuo 100 iki 150 kilovatų ir kurie galės numušti orlaivius ir amuniciją matomoje vietoje.
Ekonominė nauda
Tikimasi, kad būtent ginklai, pagrįsti naujais fiziniais principais, padės apsaugoti Amerikos bazes, papildant esamas oro gynybos / priešraketinės gynybos sistemas. Iki 2022 metų Pentagonas turėtų gauti pirmuosius antžeminio 300 kilovatų lazerio pavyzdžius.
Tai bus pakankamai galinga, kad būtų galima garantuotai sunaikinti bepiločius orlaivius ir sparnuotąsias raketas bei ilgainiui – pilotuojamus orlaivius. Be to, ekonominiu požiūriu šis įrenginys yra daug efektyvesnis nei oro gynybos sistema. Priešlėktuvinių raketų komplekso "Patriot" kaina – apie 5 mln. USD, o viena lazerinė salvė kainuos juokingą sumą: apie 100 USD.
Iki 2024 metų JAV kariuomenė gaus THOR ("Tactical High Power Operational Responder") mikrobangų patrankas, kurios sukuria galingą elektromagnetinį impulsą. Šie ginklai veiksmingai susidoros su mažų bepiločių orlaivių ir sparnuotųjų raketų pulkais, išjungdami jų sudėtingą elektroniką.
Galiausiai paskutinė gynybos linija yra M109 artilerijos tvirtinimai, kuriems kuriamas perspektyvus viršgarsinis sviedinys HVP ("Hyper-Velocity Projectile"). Šis universalus šovinys taip pat gali būti naudojamas prieš taikinius iš oro, priešais raketas sukuriant tankius metalinių fragmentų debesis.
CSBA analitikų teigimu, tokia oro gynybos / priešraketinės gynybos konfigūracija užsienio bazėse patikimai padengs karinį personalą apsauginiu skėčiu, kurio spindulys yra iki 250 jūrmylių (apie 460 kilometrų). Tačiau kol kas nėra oro gynybos sistemos, kurios nebūtų galima įveikti paprasčiausiai perkraunant ją objektams, skirtiems perimti.
Norint tai padaryti, pakanka paleisti daugiau raketų, nei priešas yra fiziškai pajėgus numušti. JAV antžeminių lazerinių sistemų ir mikrobangų ginklų dalis atrodo logiška. Tačiau tokios gynybinės sistemos vis dar kuriamos ir nežinoma, kada dienos šviesą išvys pirmieji pavyzdžiai.