VILNIUS, birželio 2 — Sputnik. Dėl nesutarimų dėl Partnerystės įstatymo keli Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) nariai nusprendė pasitraukti iš partijos.
Praėjusią savaitę įstatymas buvo grąžintas peržiūrėti. Iš viso "už" balsavo 63 deputatai, prieš buvo 58 parlamentarai, o dar septyni susilaikė.
Apie pasitraukimą iš partijos pareiškė politikas Artūras Rudomanskis savo Facebook paskyroje.
Jis pareiškė, kad būdamas partijoje nuosekliai skatino partijos kolegas atrasti ir suprasti socialdemokratines vertybes — laisvę, lygybę ir solidarumą. Jis pažymėjo, kad po to, kai partijos pirmininku tapo Gintautas Paluckas, kultūra partijoje pradėjo gerėti, tačiau, deja, persilaužimas neįvyko.
"Partnerystės įstatymo projekto pateikimo kontekste supratau, kad didesnei daliai LSDP narių, nuoširdžiai remtiems atstovams Seime, esu mažiau žmogus. LSDP, kuri save priskiria Europos progresyviųjų komandai, balsuodami pralenkė net konservatoriai. Man gėda ir apmaudu, nes išpažįstantys tikrąsias kairiąsias vertybes dešimtmečiais nediskutuoja dėl žmogaus teisių – tikri kairieji garantuoja ne tik lygias teises, bet ir galimybes. Nes žmonės gyvena čia ir dabar", — pasakė jis.
Be to, iš LSDP pasitraukė Jolanta Bielskienė. Ji pareiškė esanti visiškai nusivylusi partijos nesiekiu atstovauti pažeidžiamoms visuomenės grupėms.
"Ilgą laiką sąžiningai dirbusi partijoje vis tikėjausi, kad vieną dieną ši gausiausia Lietuvos politinė jėga atsigręš į savo deklaruojamas vertybes, atsikratys nomenklatūrinio šleifo ir dirbs dirbančių žmonių, diskriminuojamų mažumų labui. Visų piliečių laisvė ir lygybė prieš įstatymą, užtikrinantį žmogišką orumą tiek ekonomiškai, tiek ir socialiai, yra svarbiausias kairiųjų siekis. Deja, LSDP tai lieka tik deklaracijos. Nė vienas partijos pirmininkas, nesvarbu kaip aršiai savo retorikoje pasisakęs už kairiąsias vertybes, deja, nepasirūpino, kad žodžiai taptų darbais", — pažymėjo ji.
Apie pasitraukimą iš Lietuvos socialdemokratų partijos taip pat paskelbė politikas Sergejus Orlovas. Savo sprendimą jis paaiškino nesutarimais, kurie kilo dėl Stambulo konvencijos ir Partnerystės įstatymo.
Partnerystės įstatymas buvo įregistruotas Lietuvos Seime. Įstatymas leistų partneriams paveldėti turtą, gauti informaciją nelaimingo atsitikimo atveju. Tačiau jie negalėtų įsivaikinti, o partnerystėje gimę vaikai būtų traktuojami kaip gimę nesusituokusiems tėvams. Jei įstatymas bus priimtas, jis įsigalios 2022 metų sausio 1 d.
Įstatymo projekte teigiama, kad partnerystės santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas monogamijos, partnerystės savanoriškumo, partnerių tarpusavio lygiateisiškumo ir kitais civilinių santykių teisinio reglamentavimo principais. Partneriai turi būti sulaukę pilnametystės, nesiejami giminystės ryšių, nesudarę santuokos tarpusavyje ar su kitais asmenimis, taip pat negali būti kitų asmenų registruotais partneriais.
Tačiau grupė konservatorių frakcijos narių paprašė Seimo ne svarstyti šį įstatymą, o išspręsti klausimą referendumu. Jų nuomone, visuomenė turėtų pasisakyti svarbiu partnerystės klausimu, nes, jų nuomone, Partnerystės įstatymas "gali pakeisti šeimos koncepciją".
Šiuo metu Lietuvoje santuokos tarp tos pačios lyties žmonių nėra registruojamos, kaip ir nepripažįstama jų partnerystė.
Tarp valdantiesiems nepriklausančių Lietuvos politikų dažnai pasigirsta neigiamų pasisakymų apie LGBT bendruomenės atstovus. Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas netgi buvo pašalintas iš EP frakcijos už pareiškimus apie homoseksualias poras Facebook tiesioginiame eteryje.