Nuo pat pirmųjų 1991 metų nepriklausomybės dienų Lietuva visais lygmenimis pozicionavo save kaip "geriausią rusų žinovę". Tai atrodo kažkaip panašiai į "mes pirmieji TSRS apgavome patiklius Kremliaus valdovus iš Politinio biuro ir ištrūkome iš Sąjungos, kuri tuoj pat žlugo". Vakarai tuo tikėjo, o pasaulio žaidimo su Rytais šachmatų lentoje Lietuvai buvo paskirtas "praeinamojo pėstininko" ir pagrindinio posovietinės lagerio rusofobo vaidmuo. Šiam "šoniniam proveržiui" jie sukūrė "Rytų partnerystę" — savotišką anti-NVS toms buvusioms sovietinėms respublikoms, kurios pasirinks "Europos plėtros vektorių".
Ir iš dalies Lietuva pateisino lūkesčius. Gruzijos "Rožių revoliucija" ir Ukrainos Euromaidanas — Lietuvos rusofobijos aktyvai. Bet vėliau kažkas pasuko ne ta linkme. Rytų partnerystė stringa Armėnijoje ir Moldovoje, o Baltarusija išvis įklimpo pelkėje. Projektas "Prezidentė Tichanovskaja", kurį prižiūri Lietuvos politiniai strategai, šiandien nesukelia nieko, išskyrus karčią šypseną. Gilių geopolitikos procesų nesuvokimą pademonstravo prezidentas Gitanas Nausėda, kuris pagal Konstituciją yra atsakingas už Lietuvos užsienio politiką.
"Tai tik labai puikiai dar kartą iliustruoja, kiek priklausoma Baltarusija yra nuo Rusijos, kiek įvairių ryšių ji yra susijusi ir net jeigu kartais Baltarusijos diktatorius teigia, kad kalbama apie kažkokį nepriklausomybės gynimą ar kažkokį savarankiškumą vienoje ar kitoje srityje, mums nereikėtų apsigauti – mes turime labai gerai suprasti, kad šita valstybė yra visapusiškai, visais požiūriais priklausoma nuo Rusijos ir dėl to neturėtume puoselėti net menkiausių iliuzijų", — Nausėda pakomentavo Baltarusijos ir Rusijos prezidentų susitikimą Sočyje praėjusį savaitgalį, po incidento su "Ryanair" lėktuvu.
Taigi, Lietuvos prezidentas atvirai pripažino bandymų nutraukti šimtmečius trunkančią Baltarusijos ir Rusijos tautų draugystę bergždumą.
Jaukiai Vilniuje įsikūrusi "Baltarusijos opozicijos lyderė" Svetlana Tichanovskaja nenori tuo tikėti. Ji paskutinėmis jėgomis bando įtikinti baltarusius, kad visi gali saldžiai gyventi europietiškai, kaip ji šiandien Vilniuje. Norint tai padaryti, jums tereikia nuversti "kruviną Lukašenkos režimą". Ir už tai Europa ir Tarptautinis valiutos fondas suteiks laisvai Baltarusijai daug, daug pinigų — net dešimt milijardų eurų. Tiesa, ne dabar ir ne iš karto, o kada nors ateityje, ir jie ne aukos, o skolins su palūkanomis. Na, kaip ir broliška Ukraina, kuri šiandien dėl Europos reformų yra oficialiai pripažinta viena skurdžiausių Europos žemyno valstybių.
Lietuvos prezidentui antrina Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid, Taline garbingai priėmusi Tichanovskają, tačiau liūdnai pripažinusi savo bejėgiškumą prieš "Baltarusijos režimą". Ir pati Svetlana karčiai transliuoja, kad dažnai jaučiasi bejėgė kovodama už Baltarusijos opozicijos interesus.
Apskritai Baltarusijos Rytų partnerystės fronte yra aklavietė. Ir tai pripažino garsiausi ES rusofobai — baltai. O Lietuva be viso to "apskaičiavo ir nubraukė ašarą" — po to, kai Europos Sąjungos viršūnė paskelbė apie galimas sankcijas "Belaruskalij". Juk Tichanovskaja to paprašė, ir pati Lietuva ragino didinti spaudimą sankcijomis? Tad prašom! Ir nesvarbu, kad dėl to Klaipėdos uostas bankrutuos, o jo krantinės bus apaugusios žole. Už viską reikia mokėti. Ypač už demokratiją ir žmogaus teises Baltarusijoje.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.