VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Vizito Briuselyje metu Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė daugiausia diskutavo apie Baltarusiją su Europos Vadovų Tarybos pirmininku Šarliu Mišeliu ir Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen. Apie tai pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.
Susitikimuose su ES lyderiais Šimonytė paragino juos vieningai reaguoti ir į "agresyvius Rusijos bei Baltarusijos veiksmus", ir į Kinijos keliamus iššūkius. Lietuvos ministrė pirmininkė taip pat pabrėžė, kad reikia nuoseklių ir suderintų pastangų siekiant padidinti spaudimą Baltarusijos valdžios institucijoms dėl incidento su "Ryanair" orlaiviu.
Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Šarliu Mišelis
© REUTERS / POOL
"Labai svarbu, kad Europos institucijos iš karto priėmė rekomendacijas oro vežėjams, atsižvelgdamos į tai, kad Baltarusijos oro erdvė yra nesaugi. Baltarusijos oro erdvė šiandien yra tuščia. Būtina ir toliau užtikrinti aktyvų EK įsitraukimą atliekant skaidrų ICAO tarptautinį tyrimą", — sakė ji.
Premjerė taip pat pažymėjo, kad Lietuva tikisi dar aktyvesnės ES paramos sustabdžius Baltarusijos atominės elektrinės veiklą. Be to, Šimonytė paragino ES skirti daugiau dėmesio stiprinant sienų kontrolę su Baltarusija, esančia rytinėje ES sienoje.
Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė ir Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen
© REUTERS / POOL
"Matome keliskart padidėjusius nelegalios migracijos per Baltarusijos sieną srautus. Labiausiai nerimą kelia tai, kad ši nelegali migracija vykdoma su režimo žinia ir pagalba, pasitelkiant ir Baltarusijos pasienio tarnybą, kuri gali naikinti nelegalios migracijos pėdsakus", — teigė ji.
Šimonytė informavo von der Leyen, kad Lietuva nusprendė priimti dešimt pabėgėlių, norinčių vykti į Italiją.
"Lietuvos rodomas solidarumas su Italija ir visa ES leidžia tikėtis, kad mes ir toliau sulauksime europinio solidarumo, ir šis solidarumas tik stiprės", — teigė ji.
Kas atstovaus Lietuvai ES
Anksčiau Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda premjerei Ingridai Šimonytai sakė, kad jis pats atstovaus respublikai ES viršūnių susitikimuose. Jis išsiuntė jai laišką su savo sprendimu. Jame Nausėda pabrėžė, kad jo konstitucinė pareiga yra atstovauti Lietuvai ES.
Anksčiau ministrė pirmininkė kreipėsi į Nausėdą laišku, kuriame ji pasiūlė nustatyti tvarką, pagal kurią kartais prezidentas vyktų į ES viršūnių susitikimus, o kartais ir vyriausybės vadovas, priklausomai nuo aptariamų temų.
Baltarusijos ir Vakarų santykiai pablogėjo po to, kai Minske buvo sulaikytas tinklaraštininkas Romanas Protasevičius. Tai įvyko po to, kai iš Atėnų į Vilnių skridęs "Ryanair" lėktuvas dėl pranešimų apie sprogmenį atliko avarinį nusileidimą. Vėliau informacija apie sprogmenį nebuvo patvirtinta.
Protasevičius yra sulaikytas Baltarusijoje pagal kelis nusikalstamus straipsnius. Jis siejamas su dviem "Telegram" kanalais, kurie respublikoje pripažinti ekstremistiniais.
Dėl incidento su orlaiviu ES paragino kuo greičiau priimti naujas sankcijas Baltarusijai, tarp jų ekonomines ir sektorines. ES taip pat uždraudė Baltarusijos orlaivių skrydžius Europos oro erdvėje.
Tai nėra pirmas priverstinio lėktuvo nutupdymo atvejis. 2013 metais buvusio Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Austrijoje. Jam teko atlikti avarinį nusileidimą po to, kai Ispanija, Italija, Prancūzija ir Portugalija lėktuvui uždarė oro erdvę. To priežastis buvo gandai, kad buvęs CŽV agentas Edvardas Snoudenas, JAV kaltinamas valstybės paslapčių atskleidimu, tuo metu skrido kartu su prezidentu. JAV pareikalavo apieškoti Bolivijos prezidento orlaivį. Lėktuvas buvo patikrintas Vienos oro uoste, tačiau Snoudeno ten nebuvo. Madridas, Paryžius, Roma ir Lisabona vėliau atsiprašė La Paso dėl incidento.