VILNIUS, birželio 3 — Sputnik. Susisiekimo ministras Marius Skuodis pareiškė, kad Europos institucijos ir valstybės narės turi imtis koordinuotų priemonių, kad incidentai, panašūs į įvykį, kai gegužės 23 dieną "Ryanair" lėktuvas skubiai nusileido Minsko oro uoste dėl pranešimo apie sprogmenį, nepasikartotų ateityje.
Šiandien Lietuvos iniciatyva Europos Sąjungos Transporto, telekomunikacijų ir energetikos tarybos posėdyje Liuksemburge aptartas gegužės 23 dienos "Ryanair" orlaivio nutupdymas Baltarusijoje.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis posėdyje akcentavo greitą ES reakciją į įvykį, tačiau pabrėžė, kad Europos institucijos ir valstybės narės turi imtis koordinuotų prevencinių priemonių, kad panašūs įvykiai nepasikartotų ateityje.
"Šiandien esame ypatingoje situacijoje. Ir kartu matome išskirtinį ES solidarumą ir greitą reakciją. Norėčiau už tai padėkoti – Europos Sąjungos Taryba, Komisija, šalys narės ir Europos aviacijos saugos agentūra jau ėmėsi reikiamų žingsnių ES piliečiams apsaugoti", – kreipdamasis į ES susisiekimo ministrus sakė Skuodis.
Ministras pažymėjo, kad tarptautinė bendruomenė ėmėsi veiksmų, Jungtinių Tautų Tarptautinės civilinės aviacijos organizacijos (ICAO) tarybai nusprendus pradėti išsamų minėto įvykio Baltarusijoje tyrimą. Pasak ministro, ES šalių atstovai ES Taryboje ir Europos Komisijoje prisidėjo priimant šį ICAO sprendimą.
"Europoje susiduriame su nauju reiškiniu, kurį galima įvardyti kaip valstybės piratavimą, ką pabrėžia daugelis šalių. Jei nesiimsime ilgalaikių prevencinių veiksmų, tai gali kartotis ir padaryti dar daugiau žalos aviacijos sektoriaus saugumui ir reputacijai", – pabrėžė ministras.
Šiuo tikslu Lietuva ragina ES šalis sutarti dėl koordinuotų veiksmų panašiose situacijose, taip pat kviečia aktyviai dalyvauti ICAO atliekamame tyrime ir atkreipia Europos Komisijos dėmesį į būtinybę atlikti atskirą tokių atvejų rizikos tyrimą.
Posėdyje EK pristatė planuojamus veiksmus ir paragino šalis imtis greitų veiksmų peržiūrint teisinį reguliavimą, kad tokie veiksmai nepasikartotų.
Atsižvelgdama į gegužės 23 dienos incidentą, Lietuva uždraudė skristi į Lietuvą ar iš jos per Baltarusijos teritoriją, taip pat Baltarusijos oro vežėjams vykti tranzitu per Lietuvos oro erdvę. Į šiuos Lietuvos žingsnius sureagavo ir kitos ES šalys.
Gegužės 27 dieną ICAO taryba neeiliniame posėdyje nusprendė pradėti įvykio aplinkybių tyrimą. Europos aviacijos saugos agentūra (EASA) išleido Saugumo informacijos biuletenį, kuriame nurodė visiems skrydžių operatoriams vengti Baltarusijos oro erdvės, nebent tai būtų būtina skrydžio saugai užtikrinti, atsiradus nenumatytoms aplinkybėms.
Tai nėra pirmas priverstinio lėktuvo nutupdymo atvejis. 2013 metais buvusio Bolivijos prezidento Evo Moraleso lėktuvas buvo priverstinai nutupdytas Austrijoje. Jam teko atlikti avarinį nusileidimą po to, kai Ispanija, Italija, Prancūzija ir Portugalija lėktuvui uždarė oro erdvę. To priežastis buvo gandai, kad buvęs CŽV agentas Edvardas Snoudenas, JAV kaltinamas valstybės paslapčių atskleidimu, tuo metu skrido kartu su prezidentu. JAV pareikalavo apieškoti Bolivijos prezidento orlaivį. Lėktuvas buvo patikrintas Vienos oro uoste, tačiau Snoudeno ten nebuvo. Madridas, Paryžius, Roma ir Lisabona vėliau atsiprašė La Paso dėl incidento.