Šiame pareiškime nėra nieko nuostabaus, atsižvelgiant į pastarųjų metų abiejų šalių santykių istoriją. Ne Rusija yra atsakinga už dvišalių santykių išardymą, ne Rusija įvesdavo sankcijas, ragino izoliuoti ir nubausti partnerį — bet Rusija yra pasirengusi dialogui abiem šalims (ir visam pasauliui) svarbiais klausimais. Ar Jungtinės Valstijos tam pasirengusios? Žodžiais — taip, Baideno administracija ne kartą kartojo, kad jai svarbus dialogas su Rusija ir apskritai ji nori nuspėjamų abiejų šalių santykių. Bet kas nutiks iš tikrųjų, per susitikimą Ženevoje, RIA Novosti medžiagoje rašo Piotras Akopovas.
Teoriškai jis turi du scenarijus: jis gali vykti abipusių pretenzijių pasikeitimo formate, arba gali įvykti dalykinis dialogas-ginčas konkrečiomis temomis ir problemomis. Niekas nesitiki proveržio ar net lokalinių sėkmių susitarimų forma (išskyrus galimą ambasadų darbo apribojimų sušvelninimą), tačiau pirmojo scenarijaus atveju nusivylimas bus visuotinis. Vladimiras Putinas nėra nusiteikęs ginčytis su Baidenu — tačiau akivaizdu, kad jei Amerikos prezidentas pradės pateikti Rusijai sąskaitas, įvardyti pretenzijas, nustatyti sąlygas ir pareikšti reikalavimus, tada Rusijos prezidentas bus priverstas atsakyti ta pačia dvasia (ne pagal formą, o pagal esmę). Šiuo atveju iš renginio bus nedaug naudos — išskyrus patį jo surengimo faktą.
Akivaizdu, kad aukščiausiojo lygio susitikimas vardan aukščiausiojo lygio susitikimo niekam nereikalingas — nei Rusijai, nei net Valstijoms. Baidenui reikia parodyti amerikiečiams ir pasauliui, kad Amerika grįžta prie pasaulio tvarkos svertų. Jei susitikimas Ženevoje vyks Ankoridžo — tai yra kovą vykusių Kinijos ir Amerikos delegacijų derybų, kurių metu šalys pasikeitė griežtais kaltinimais filmuojant televizijos kameroms — dvasia, Baltieji rūmai neuždirbs jokių taškų. Amerikos prezidentas norės rasti tam tikrą pusiausvyrą: pademonstruoti amerikiečiams ir Vakarams savo tvirtumą su Putinu ir kartu parodyti savo sugebėjimą derėtis ir palaikyti dialogą. Asmeninės Baideno savybės ir patirtis leidžia jam suvaidinti panašų vaidmenį, nors daugelis žmonių ir daug dalykų (įskaitant vidaus situaciją Amerikoje ir jo iš pradžių paskelbtą užsienio politikos kursą) pastūmėja jį į primityvesnį žaidimą ir todėl neabejotinai vedantį į pralaimėjimą elgesį.
Tai yra, užuot apsiriboti trumpu Amerikos pretenzijų Rusijai (jau kanonišku tapusiu rinkiniu iš "kišimosi į rinkimus", "grėsmės demokratijai", "agresijos prieš Ukrainą" ir "Navalno persekiojimo") išvardijimu ir tada pereiti prie realių geopolitinių ir strateginių klausimų aptarimo, Baidenas gali įstrigti pirmajame etape — ir viskas baigsis nesėkme. Prielaidos tam yra, nors jas galima priskirti prie įprasto artpasirengimo prieš viršūnių susitikimą.
Savo kalboje Atminų dienis proga Baidenas kalbėjo apie amerikietišką išskirtinumą:
"Amerika yra unikali. Tai idėja. Skirtingai nei visos kitos pasaulio šalys, ji buvo įkurta idėjos pagrindu. Beveik visos kitos šalys remiasi tikėjimu, religija, geografija, etnine priklausomybe, bet ne mes. Mūsų pagrindą sudaro idėja: mes laikome akivaizdžia tiesą, kad visi vyrai ir moterys yra lygūs. Mes esame unikalūs pasaulyje.
Neseniai turėjau ilgą — dviejų valandų — pokalbį su pirmininku Xi, ir aš jam aiškiai daviau suprasti, kad mes negalime neginti žmogaus teisių visame pasaulyje, nes esame tokie, kokie esame. Po poros savaičių Ženevoje susitiksiu su prezidentu Putinu ir duosiu jam suprati, kad neliksime nuošalyje ir neleisime jam pažeisti šias teises".
Taip, žinoma, visa tai pažįstama: mes ne tokie kaip visi, mes — "šviečiantis miestas ant kalno", turime ypatingą misiją, todėl mums rūpi viskas, kas vyksta pasaulyje, ir mes turime teisę ganyti tautas ir kištis ("padėti", "gelbėti") į jūsų vidaus reikalus ir mokyti jus gyventi. Visai šiai propagandai jau šimtas metų, tačiau ypač aktyviai ji tapo naudojama po Antrojo pasaulinio karo. O pastaraisiais dešimtmečiais "žmogaus teisių apsauga" netgi buvo pradėta vadinti Amerikos užsienio politikos prioritetu — tai yra, visiškai oficialiai tvirtinti bendro žmonijos (pasaulinio) intereso prioritetą virš vidaus Amerikos intereso.
Visas ne vakarietiškas (ir nemaža dalis vakarų) pasaulis puikiai supranta, su kuo susiduria: su Amerikos (nors teisingiau būtų kalbėti apie viršvalstybinę Atlantą) pasaulinės ekspansijos ideologiniu pagrindimu su JAV įtakos skatinimo ir įtvirtinimo įrankiu. Žinoma, galima kalbėtis su amerikiečiais apie žmogaus teises — suprantant, kad susiduriama su įžūlia ir begėdiška manipuliacija, bandymu atitraukti ir susilpninti jūsų dėmesį.
Todėl Rusija neatsisako kalbėti su JAV "už žmogaus teises". Rusijos užsienio reikalų ministerija, komentuodama Baideno žodžius, pareiškė, kad "jie tradiciškai yra pasirengę reaguoti į bet kokius Amerikos pusės klausimus". Tuo pačiu metu, kaip pažymėjo Riabkovas, "priešpriešinio pasirengimo pastebima daug mažiau ir rečiau" — ir tai, tuo metu, kai "JAV ir Rusijos darbotvarkės nesutampa". Tai yra, mes esame pasirengę žaisti jūsų žaidimus, atsakyti į jūsų klausimus, bet tada jūs bukite pasirengę atsakyti į mūsų. Ar turite vertybių, kurios neleido jums tylėti apie žmogaus teises Rusijoje?
Štai kaip į Baideno žodžius sureagavo Sergejus Lavrovas:
"Prezidentas Baidenas pasakė, kad jis būtinai iškels žmogaus teisių temą palaikydamas ryšius su Kinijos Liaudies Respublikos lyderiu, su mūsų prezidentu, nes, kaip jis paaiškino, žmogaus teisėmis, šiomis vertybėmis, neva grįndžiasi visa JAV valstybinė sistema, jie negali palikti nuošalyje šių klausimų <...> Na, pagal šią logiką — mes taip pat turime vertybių, kuriomis remiasi mūsų valstybė, mūsų visuomenė ir kurios numato gana rimtų principų, kuriuos praktiškai pažeidžia mūsų Vakarų kolegos, laikymąsi. Todėl mes pasirengę kalbėtis, mes neturime jokių tabu temų, aptarsime viską, ką laikysime reikalingu, ir būsime pasirengę atsakyti į tuos klausimus, kuriuos iškels Amerikos pusė. Tai taip pat taikoma ir žmogaus teisėms".
Pakalbėkime apie vertybes ir teises? Gerai, mes nesijuoksime ir pažaisime jūsų žaidimą. Priminsime jums apie BLM ir neseniai įvykusius prezidento rinkimus, tai yra apie jūsų vidaus reikalus, kurie prieštarauja jūsų pačių vertybėms. Tada pakalbėkime apie Rusijos vertybes — tarp kurių yra absoliutus užsienio kišimosi į vidaus reikalus, spaudimo ir patarimo tono mūsų žmonėms nepriimtinumas. Kokiu pagrindu jūs manote, kad turite teisę ignoruoti mūsų vertybes? Nes jūs prisiimate atsakomybę už žmogaus teises visame pasaulyje?
Mes vertiname lygiavertį ir pagarbų dialogą tarp valstybių, tačiau vietoj to mums siūloma neatsakyti į mums taikomas sankcijas, nepastebėti kampanijų, skirtų demonizuoti mūsų valstybę. Tai yra atsisakyti savo vertybių ir daug daugiau: būtent jų atsisakymas yra paskelbtas mūsų atleidimo ir sugrįžimo į "civilizuotų tautų šeimą" sąlyga. Netaisyklingi rusai su savo neteisinga valstybe — štai ir Ukrainą nenori atiduoti teisingiems Vakarams, stiprina armiją, nebalsuoja už provakarietiškus "laisvės kovotojus", gina savo obskurantistines tradicijas ir nepalaiko LGBT teisių. Ne vertybės pas juos, o nuolatinė grėsmė pasauliui.
Gerai, kad tokia propaganda tampa vis mažiau veiksminga — net kol kas dar susivienijusiuose Vakaruose. Ypač vertybinės krizės JAV ir Europoje fone: sunku įtikinti savo piliečius rūpesčiu žmogaus teisėmis pasauliniu mastu, atsižvelgiant į rasių problemas savo namuose. Jei jūs negerbiate, neginate savo gyventojų teisių, tai kodėl jie turėtų tikėti, kad jus jaudina tolimų tautų problemos? Ir būtent tų, kas neprašo pagalbos ir nuostabiu sutapimu gyvena tose valstybėse, kurios metė iššūkį Atlanto hegemonizmui — Kinijoje, Rusijoje, Irane? Ar nėra čia kažkokios, švelniai tariant, apgaulės, galėtų paklausti savęs šiuolaikinių Vakarų gyventojas.
Na jis klausia, ir ne tik savęs — štai tik Baidenas neketina atsakyti į šiuos klausimus. Bet kas nutiks, jei Vladimiras Putinas jam juos užduos? Ne tam, kad išgirstų Baideno atsakymą, bet tam, kad visam pasauliui atskleistų "vertės", kuria remiasi amerikietiško išskirtinumo idėja, melagingumą.
Tačiau Baidenas dar gali nukreipti pokalbį Ženevoje konstruktyviu keliu, tai yra, kalbėti apie realią geopolitiką, o ne apie amerikietiškų vertybių burbulus.