Praėjusios savaitės pabaigoje, per Sankt Peterburgo tarptautinio ekonomikos forumo plenarinę sesiją, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas oficialiai pareiškė, kad laivas "Fortuna" Baltijos jūroje baigė dujotiekio "Nord Stream-2" B linijos vamzdžių klojimą.
Svarbi darbų dalis buvo baigta, dabar belieka atlikti ką tik paklotų vamzdžių jungties montavimą. Tai techniškai sunki užduotis, trunkanti nuo dviejų iki trijų savaičių, tačiau verta paminėti, kad šios sankryžos taškas buvo pasirinktas labai teisingai — seklus vanduo, kuriame "Fortunai" patogiausia dirbti.
Galima drąsiai sakyti, kad dokavimo darbai bus baigti iki birželio pabaigos, o po to specialistai pradės likusius įprastus procesus: patikrins trasos vientisumą, pumpuos technines dujas ir pan.
Likus kelioms dienoms iki svarbaus įvykio Baltijos jūros Rusijos pakrantėje prasidėjo paskutiniai antžeminės infrastruktūros patikrinimai — "Gazprom" sinchronizuoja visus paskutinius darbų etapus, kad naujas Rusijos ir Europos dujotiekis būtų paruoštas eksploatuoti iki šildymo sezono pradžios įprastu režimu.
Dujų centrai prieš įpareigojančias sutartis
Atsižvelgiant į visus audringus įvykius aplink "Nord Stream-2", griežtus Vakarų politikų komentarus, viską, kas vyko ir vyksta visų formų žiniasklaidoje, nenuostabu, kad šešėlyje yra du labai reikšmingi įvykiai, kurie vyks dviejose ES šalyse per kitą kalendorinį mėnesį. Apie juos verta prisiminti, nes jie gali turėti gana didelę įtaką plėtojant Rusijos ir Europos Sąjungos santykius energetikos sektoriuje — Europos dujų rinkoje gyvena ne tik "Nord Stream-2", "TAP-TANAP" ir "Turkish Stream".
Europos dujų rinkos modelis, kurį sukūrė ir įgyvendino Europos Komisija, numato palaipsniui atsisakyti ilgalaikių, vidutinės trukmės ir net trumpalaikių dujų tiekimo sutarčių tarp Europos bendrovių ir tiekėjų iš ES ribų. Vietoj to, pasak projekto autorių, visa prekyba gamtinėmis dujomis turėtų būti sutelkta į dujų mazgus ir specialias elektronines prekybos platformas — savotiškas "dujų biržas".
Labiausiai tai panašu į bandymą pritaikyti JAV dujų rinkos modelį prie ES sąlygų, kai visos prekybos operacijos dujomis vykdomos nacionalinėje dujų biržoje "Henry Hub", turinčioje daug filialų atskirose valstybėse. Tiesa, Europos Komisija vis dar negali tiksliai nuspręsti, kiek optimaliai turėtų būti centrų ir elektroninių platformų, todėl pirmaisiais metais taikomas ekonomikos vadovėlio metodas: "Nematoma rinkos ranka viską sureguliuos pati".
Ilgą laiką JK NBP (Nacionalinis balansavimo taškas) buvo didžiausias dujų centras ES, tačiau pasibaigus "Brexit" jo darbas nustojo būti aktualus. Laikydamasis tokių rodiklių kaip prekybos fizinės ir "popierinės" dujų apimtys, Nyderlandų centras TTF ("Title Transfer Facility") neseniai buvo "pripažintas likvidžiausiu ir labiausiai išsivysčiusiu". Šis rezultatas yra logiškas grynai istoriniu požiūriu, nes pats Europos dujų rinkos egzistavimas labai priklauso nuo unikalaus atviroje jūroje esančio Groningeno telkinio plėtros Nyderlandų teritoriniuose vandenyse.
Taigi, būtent Olandijos pakrantė buvo pradinis magistralinių dujotiekių taškas, o Nyderlandai kadaise pasiūlė Groningeno ilgalaikės dujų eksporto sutarties modelį.
Olandijos pakrantėje taip pat yra daugybė dujinimo terminalų, dėl kurių tiek dujotiekio dujų, tiek SGD prekyba vyksta TTF. Tačiau istorinis nuopelnas yra vienas dalykas, o tai, kad Nyderlandų centras iš esmės lemia net Vokietijos, kuriai tenka 25 proc. ES fizinės gamtinių dujų rinkos, kainas, atrodo nelogiška.
Taip yra dėl to, kad Vokietijoje buvo ne vienas mazgas, o du iš karto – "Gaspool" ir "NCG" ("Net Connect Germany"), kurie taip pat plėtojosi istoriškai: "Gaspool" daugiausia prekiavo dujomis iš Groningeno, NCG – dujomis, gaunamomis iš Norvegijos ir iš Rusijos.
Šį atskyrimą lemia cheminė dujų sudėtis: azoto kiekis Groningeno dujose yra apie 15 procentų, todėl jų kaloringumas yra žymiai mažesnis nei Norvegijos ir Rusijos dujų, kuriose azoto kiekis yra kelis kartus mažesnis.
Kalbant apie likvidumą ir prekybos apimtis, "NCG" ir "Gaspool" užėmė antrą ar trečią vietą Europos Sąjungoje, tačiau padėtis pasikeitė dramatiškai: kaip skelbta anksčiau, šios dvi prekybos platformos buvo sujungtos į vieną, vadinamą THE ("Trading Hub Europe").
Susipažinkite – "Trading Hub Europe"
Šį faktą jau prisiminė daugybė žiniasklaidos priemonių, bendras komentarų pobūdis – dabar Vokietijos platforma galės laimėti konkurenciją tarp TTF, tai yra, būtent Vokietijoje kainos bus nustatytos visoms šio regiono šalims: Vokietijai, Olandijai, Lenkijai, Danijai.
Žinoma, galima iškart užduoti klausimą: ar atsitiktinumas, kad "Nord Stream-2" B linijos užbaigimas ir dviejų Vokietijos dujų mazgų sujungimo data sutapo maksimaliu tikslumu?
Be abejo, norėčiau atsakyti taip, tačiau dvi rudens datos bus daug reikšmingesnės: prekyba vieningoje dujų biržoje THE turėtų prasidėti 2021 metų spalio 1 dieną, o 2021/2022 metų šildymo sezono pradžia Europoje – spalio 15 dieną. Tai reikšminga, nes iki to laiko, net pasirinkus pesimistiškiausius variantus, bus pradėta eksploatuoti "Nord Stream-2" B linija ir būtent Europos šildymo sezono pradžioje vienas Vokietijos dujų mazgas pradės veikti ir atlikti jam patikėtą funkciją – nustatyti gamtinių dujų kainas visam regionui.
Ir tai yra esminė priežastis nustoti kelti prieš daugelį metų kankinusį klausimą: kodėl "Akademik Čerskij" neskuba, kodėl leidosi į "kruizą" po Afriką?
Atsakymas, matyt, gana paprastas: šaukštas vakarienei yra per brangus. Kaip brangiai tai kainuos ir kam tiksliai – pamatysime pradėjus prekybą THE. Ir net jei 2021 metų rudenį padėtis Europos dujų rinkoje nepatirs reikšmingų pokyčių, tai neilgai truks, nes "pokyčių era" šioje rinkoje dar tik prasideda.
Keista, bet mažai kas prisimena, jog Nyderlandų parlamentas ir vyriausybė net nesvarsto galimybės atšaukti ankstesnį sprendimą, kad 2022 metų vasarą Groningeno telkinyje bus visiškai nutraukta dujų gamyba.
Neišvengiamo trūkumo apimtis sieks 25 milijardus kubinių metrų dujų per metus, o iki jos atsiradimo dienos bus likę kiek daugiau nei 12 mėnesių. Kuris iš tiekėjų ir kaip tiksliai sugebės pašalinti šį deficitą per trumpą laiką, laikas galvoti dabar.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.