Lauke vasara. Šildymo sezonas baigėsi. Elektros energijos vartojimo pikas jau seniai praėjo. O "NordPool" energijos biržos kaina vos per savaitę pakilo daugiau nei 11 proc. Estijoje ir Latvijoje dar daugiau — atitinkamai 16 ir 18 proc.
Ir viskas dėl to, kad Šiaurės Europos regione smarkiai — dviem trečdaliais — sumažėjo elektros gamyba vėjo jėgainėse. Be to, kaip pranešė Lietuvos energetikai, elektros linijų perdavimo iš Švedijos pajėgumas buvo ribotas, ir jie priduria, kad, jų teigimu, augimą lemia aukštesnės išmetamųjų teršalų kvotų (ETS) ir žaliavų — dujų, naftos, anglies — kainos tarptautinėse rinkose.
Taip pat energetikai neseniai paskelbė "geras" naujienas vartotojams — Lietuvos gyventojams ir verslininkams. Nuo liepos 1 dienos už elektrą reikės mokėti vidutiniškai 10 procentų daugiau, o dujų kainos padidės, atsižvelgiant į vartojimo apimtis, nuo 20 iki 50 procentų.
Bet kuris buto ar namo savininkas, žiūrėdamas į naujausią sąskaitą už komunalinius mokesčius, gali lengvai apskaičiuoti, kiek eurų padidės šios įmokos vasaros pabaigoje. Tai yra Lietuvos energetinės nepriklausomybės nuo Rusijos ir Baltarusijos realijos, dėl kurių politinis elitas kovojo visus 30 šiuolaikinės istorijos metų.
Didžiausiomis "pergalėmis" šioje kovoje galima laikyti Ignalinos atominės elektrinės uždarymą 2009 metais ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo įrengimą Klaipėdos uoste skambiu "Independence" pavadinimu 2014 metais. Trečioji pergalė buvo "NordBalt" elektros kabelio iš Lietuvos į Švediją tiesimas Baltijos jūros dugne, kuris dažniau remontuojamas nei veikia.
Kai kurie ekonomistai taip pat sako, kad šis energetinis tiltas yra pelningesnis Stokholmui nei Vilniui. Per jį švedai gauna pigesnę elektrą iš Europos žemyno. Bet Lietuvos energetikai bando to visai neminėti. Ir laukia dar viena "pergalė" — Lietuvos atjungimas nuo BRELL energijos žiedo (Baltarusija–Rusija–Estija–Latvija–Lietuva) iki 2025 metų.
Kiek po to kils tarifai, kol kas negali prognozuoti nė vienas ekonomistas. Viskas dėl siautulingos Lietuvos rusofobiškos politikos, kuri įkaitais pavertė tikrąją ekonomiką ir lietuvių gerovę. Bet kokio verslo logika sako: pirkite arčiau ir pigiau, pardavinėkite toliau ir brangiau.
Unikali geografinė Baltijos šalių padėtis galėtų jas praturtinti tik pervežant krovinių srautus ir pigius energijos šaltinius iš Rytų — naftą, dujas, elektrą. Ką mes turime šiandien? Latvija ruošiasi išardyti savo geležinkelio bėgius, o ant savo uostų prieplaukų veisti smulkius ir stambius galvijus.
Šios prieplaukos apaugusios žole. Klaipėdos uostas be Baltarusijos kalio ir naftos produktų taip pat netrukus kris į bedugnę. Matyt, suskaičiavusios dabartinius ir būsimus nuostolius, Latvija ir Estija kabinasi už bet kokio šiaudo.
Talinas ir Ryga bando iš Baltarusijos atominės elektrinės, kuri laikoma pavojinga Lietuvoje, išplėšti bent jau vilnos gabalėlį pigios elektros pavidalu. Lietuva, rodydama stebėtiną užsispyrimą, bando iš "pykčio močiutei nušalti ausis".
Apeidami sutartinius įsipareigojimus BRELL, Lietuvos energetikai ketina perimti elektros tiekimo linijų jungčių su Baltarusija kontrolę. Matyt, norėdami nutraukti elektros tiekimo per Lietuvos ir Baltarusijos sieną pagal "Krymo scenarijų".
Jie sako, kad Minskas nenori pripažinti Svetlanos Tichanovskajos prezidente, o nekaltas Romanas Protasevičius yra kankinamas, kad pasakytų, kas ir kaip finansuoja ir skatina Baltarusijos "revoliuciją".
Atsakydamas į visas Lietuvos intrigas prieš Baltarusijos AE Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka sarkastiškai paskelbė, kad pastatys antrą atominę elektrinę.
"Noriu paprašyti, kad jūs per daug nekeltumėt bangų, kaip sako žmonės, "ak, eksportas, papildoma energija, nėra kur dėti". Jei mes protingai plėsimės, šios elektros energijos mums nepakaks", — sakė Lukašenka ir priminė, kad Lenkija planuoja statyti atomines elektrines.
Kitos išsivysčiusios Europos šalys supranta, kad nėra alternatyvos branduolinei energijai, o visos kalbos apie žaliąją energiją yra pigus populizmas.
Autoriaus nuomonė gali nesutapti su redakcijos pozicija.