VILNIUS, birželio 11 — Sputnik. Rusijos gynybos ministerija savo tinklalapyje paleido naują multimedijinį skyrių "Ačiū už laisvę: ištrink, pamiršk, sunaikink", skirtą Raudonosios armijos karių, žuvusių per Didžiojo Tėvynės karą išlaisvinant Lietuvos TSR, atminimui išsaugoti.
Jame yra Gynybos ministerijos centrinio archyvo medžiaga, pasakojanti apie kruvinas kovas dėl Lietuvos išlaisvinimo, taip pat fotografiniai įrodymai apie "didelę praeitį turintį karą Lietuvoje".
Lietuvos išvadavimas nuo nacių okupacijos prasidėjo 1944 metų vasarą. Raudonoji armija susidūrė su nuožmiu pasipriešinimu — vokiečių kariuomenė bandė neleisti jai pasiekti Rytų Prūsijos sienų. Sovietai neteko 137,2 tūkst. žmonių, be to, dešimtys tūkstančių sovietų karo belaisvių ir karių, žuvusių sunkiausiose gynybinėse kovose 1941 metų vasarą, palaidoti Lietuvos žemėje. Iš viso valstybėje buvo išsaugoti 269 memorialiniai Didžiojo Tėvynės karo memorialiniai ženklai ir kapavietės.
Nuo 2008 metų vidurio Baltijos šalyse sustiprėjo kova su paminklais žuvusiems kariams-išvaduotojams, pažymi Gynybos ministerija.
"Nuo 2017 metų gruodžio mėnesio Lietuva iš esmės užblokavo Rusijos veiklą restauruojant memorialus ir atstatant Raudonosios armijos karių laidojimo vietas. Taigi, šalies valdžia siekia, kad būtų visiškai sunaikinti paminklai sovietų kariams ir karininkams, o tai savo ruožtu tampa pretekstu perkelti ar net išvežti palaikus", — teigė ministerija.
Be to, pabrėžė Gynybos ministerija, Lietuvos valdžia bando ištrinti iš istorijos savo herojus —lietuvius, kovojusius su naciais Raudonosios armijos gretose. Vietoj to, statomi memorialai nacionalistams — nacių bendrininkams.
Kaip šiuolaikinės Lietuvos požiūrio į žuvusiųjų atminimą pavyzdį Gynybos ministerija nurodo karių laidojimo Žaliosios kaime nuotraukas. Čia palaidoti 1 157 11-osios gvardijos armijos kariai, žuvę 1944 metų rugpjūčio mėnesį.
"Pateikta medžiaga rodo, kad vietos memorialams reikia atkurti užrašus, suremontuoti tvoras, išlyginti bortelius ir betonines plyteles, išvalyti pagrindinį paminklą. Tačiau Lietuva neduoda leidimo atlikti remonto ir restauravimo darbų", — pažymi Rusijos gynybos ministerija.
Kitas pavyzdys — paminklas sovietų kariams Šiauliuose, nugriautas 2019 metų gruodžio pradžioje.
"Paminklas buvo pastatytas toje vietoje, kur po Antrojo pasaulinio karo pabaigos buvo perlaidoti daugiau kaip 50 sovietų karių palaikai. Veteranų organizacijų ir Rusijos ambasados Lietuvoje atstovai priešinosi jo griovimui, tačiau valdžia jų neklausė", — praneša Gynybos ministerija.
Be to, ministerija išslaptino sovietų armijų kovinių ataskaitų žurnalus ir apdovanojimų sąrašus su konkrečių epizodų aprašymais. Tai leidžia suprasti, kaip vyko Lietuvos išlaisvinimo kovų eiga.
Pavyzdžiui, 1944 metų rugpjūčio mėnesio 33-iosios armijos karo žurnale pasakojama apie mūšį Vilkaviškyje.
"Rugpjūčio 10 dieną priešas, palaikomas stiprios artilerijos ir minosvaidžio ugnies, taip pat tankų ir savaeigių ginklų ugnies, atkakliai kovojo iš žemės <…> Rugpjūčio 10 dieną kariuomenės zonoje veikė iki 18 artilerijos ir septynių minosvaidžio baterijų, šeši atskiri pabūklai ir penki atskiri minosvaidžiai bei septyni šešiabriauniai minosvaidžiai. Vykdydami fronto vado įsakymą, dešiniajame flange kariuomenės daliniai per naktį persigrupavo, auštant centre ir kairiajame flange pradėjo kovoti, kad sunaikintų priešą".
Mūšis truko 11 valandų, naciai atkakliai gynė savo pozicijas, nors patyrė didelių nuostolių, ir tik vidurdienį Raudonosios armijos daliniai palaužė pasipriešinimą ir prasiveržė.
Kitas epizodas parodo taktinį sovietų vadų meistriškumą. "Priešas siekė sėkmės ne tik jėga, bet ir manevru. Kiekvieną naują kontrasmūgį jis sudavė naujoje vietoje. Nuolat stebėdami priešo judėjimą, sovietų tankistai ir artileristai greitai pakeitė pozicijas ir visada pasirodydavo jo kelyje. Be to, jei priešas sutelkdavo pagrindines pajėgas dešiniajame armijos sparne, prieš 62-ojo šaulių korpuso dalis, tam tikru laipsniu susilpnindamas savo kairįjį sparną, kariuomenės vadovybė nedelsdama ėmėsi puolamųjų veiksmų šiame sektoriuje", — sakoma žurnale.
Šaulių kuopos vado vyresniojo leitenanto Izoto Vakarino apdovanojimų lape aprašomas nuožmus mūšis su naciais. Vokietijos kuopa pradėjo kontrataką ir, pasinaudodama kiekio persvara, apsupo Vakariną ir septynis karius. "Šoviniai baigėsi, tačiau, nepaisant to, jis nusprendė įsitraukti į nelygių jėgų mūšį. Girti fašistai ėjo visu savo ūgiu ir šaukė: "Ruse, pasiduok!", bet Vakarinas su šūkiu "Bolševikai nepasiduoda!" taikliu granatos metimu ir šaudymais iš kulkosvaidžio sunaikino jį supusius priešus", — rašoma lape.
Penktasis kontrpuolimas leido naciams priartėti prie Vakarino kovotojų pozicijų 80-100 metrų atstumu. Vyresnysis leitenantas buvo sužeistas, tačiau pamatęs, kad atėjo kritinis momentas, jis atsistojo visu ūgiu ir sušuko: "Demidovcai! Nė žingsnio atgal! Pirmyn! Sek paskui mane!" — visus pakėlė ir lemiamu smūgiu nuvertė fašistus.
Kitas apdovanojimų lapas pasakoja apie tankų bataliono vado vyresniojo leitenanto Michailo Batrakovo žygdarbį. Jo šešių tankų T-34 kuopa buvo apsupta, naciai pradėjo 10 tankų ataką iš abiejų pusių.
"Praradę pusę tankų, vokiečiai grįžo atgal. Tada po 20-30 minučių sekė dar trys įnirtingi priešo tankų išpuoliai, ir kaskart vokiečiai buvo priversti trauktis su dideliais nuostoliais. Paskutinių išpuolių metu vokiečiai neteko dar aštuonių tankų. Po to Batrakovas atsistojo savo tanko bokštelyje, kad galėtų geriau vadovauti, atvedė savo tanką į pirmąsias kovų gretas ir nuvedė kuopą į ryžtingą kontrataką",— sakoma dokumente.
Archyviniai dokumentai, įtraukti į multimedijinio skyriaus ekspoziciją, buvo išslaptinti ir paskelbti įgyvendinant projektą "Be senaties termino", vykdomą Rusijos prezidento Vladimiro Putino vardu.