VILNIUS, birželio 9 — Sputnik. Tačiau vyzdžio dydis priklauso ir nuo amžiaus: vyresnio amžiaus žmonių vyzdžiai yra mažesni ir labiau susiaurėję, rašo Scientific American.
Tačiau ryšys tarp vyzdžio dydžio ir kognityvinių galimybių išliko net ir atmetus amžių. Mokslininkai Jason'as Tsukahara, Alexander'as Burgoyne'as, Randall'as Engle'as sako, kad akys yra sielos veidrodis.
Tačiau nauji tyrimai rodo, kad jie taip pat yra langas į smegenis. Mūsų vyzdžiai reaguoja ne tik į šviesą. Jie rodo jaudulį, susidomėjimą ar išsekimą.
FTB net nustato pagal vyzdžius melą ir apgaulę. Tyrimai Džordžijos technologijos instituto laboratorijoje rodo, kad pradinis vyzdžio dydis yra glaudžiai susijęs su individualiais intelekto skirtumais.
Kuo didesni vyzdžiai, tuo didesnis intelektas, kurį galima išmatuoti logikos, dėmesio ir atminties testais. Trijuose tyrimuose netgi nustatyta, kad bazinis vyzdžių dydis tarp žmonių, surinkusių daugiausiai ir mažiausiai balų kognityviniuose testuose, buvo toks skirtingas, kad buvo pastebimas plika akimi.
Pirmą kartą tyrėjai atrado šį stebėtiną santykį, kai pažvelgė į protinių pastangų, skirtų įsiminimo užduotims atlikti, skirtumus. Mokslininkai vertino vyzdžių išsiplėtimą kaip pastangų rodiklį – šį metodą 1960 ir 1970 metais išpopuliarino psichologas Daniel'is Kahneman'as.
Kai pirmą kartą atrastas ryšys tarp pradinio vyzdžio dydžio ir intelekto, tyrėjai suabejojo jo pagrįstumu ir pasekmėmis. Susidomėję jie atliko daugybę didelio masto tyrimų, kuriuose dalyvavo daugiau nei 500 18–35 metų žmonių iš Atlantos.
Dalyvių vyzdžio dydis išmatuotas naudojant akių judesio jutiklį, kuris galinga kamera ir kompiuteriu aptinka vyzdžio ir ragenos šviesos atspindį. Išmatuota būklė ramybės būsenoje, o jie keturias minutes žiūrėjo į tuščią ekraną. Visą tą laiką jutiklis fiksavo rodmenis.
Tada apskaičiuotas kiekvieno dalyvio vidutinis vyzdžio dydis. Kad būtų aišku: turimas omenyje juodos apskritos skylės skersmuo akies centre, kuris paprastai būna nuo dviejų iki aštuonių milimetrų. Vyzdį supa ryški sritis – rainelė, atsakinga už vyzdžio dydį.
Be to, vyzdžiai susitraukia, esant ryškiai šviesai, todėl laboratorijoje buvo pritemdyti visi šviesos šaltiniai. Kitoje eksperimento dalyje dalyviai atliko keletą kognityvinių testų, skirtų gebėjimui spręsti netikėtas problemas, gebėjimui įsiminti informaciją per tam tikrą laiką ir "dėmesio kontrolei" įvertinti.
Vieno iš dėmesio kontrolės testų metu dalyviai turėjo nežiūrėti į mirksinčią žvaigždę vienoje ekrano pusėje ir sutelkti dėmesį į priešingą jos pusę, kad nepraleistų ten užsidegusios raidės. Tekstas pasirodė tik sekundę.
Žmonės yra užprogramuoti reaguoti į savo periferinio matymo objektus, kai šis įgūdis leido pastebėti plėšrūną ar grobį, tačiau atliekant šią konkrečią užduotį reikėjo nukreipti žvilgsnį nuo mirksinčios žvaigždės ir nepraleisti raidės.
Nustatyta, kad didesnis vyzdžio dydis koreliuoja su silpnesniu intelektu, dėmesio kontrole ir, kiek mažiau, su darbine atmintimi, o tai rodo įspūdingą smegenų ir akies ryšį. Įdomu tai, kad vyzdžio dydis neigiamai koreliuoja su amžiumi: vyresni dalyviai paprastai turi mažesnius ir labiau susiaurėjusius vyzdžius.