VILNIUS, birželio 12 — Sputnik. Danija atšaukė leidimą tiesti du šimtus kilometrų Baltijos dujotiekio, spaudžiama aplinkosaugininkų. Varšuva skaičiavo dienas iki sutarties su "Gazprom" pabaigos ir dabar yra labai nusivylusi. Apie tai rašo RIA Novosti autorė Natalija Dembinskaja.
Baltijos vamzdis
Šalta žiema privertė Europą gerokai padidinti "mėlynojo kuro" pirkimus. Praėjusiais metais ES importavo 326 milijardus kubinių metrų dujų ir beveik pusė buvo rusų. Iki balandžio mėnesio požeminės saugyklos Europos Sąjungoje buvo praktiškai tuščios. Pirmąjį ketvirtį "Gazprom" eksportavo 52,7 mlrd. kubinių metrų, tai yra 30 proc. daugiau nei prieš metus. Apskritai eksportas nuo sausio iki gegužės pastebimai išaugo: į Turkiją — 166,9 proc., į Vokietiją — 40, į Bulgariją — 47,8 ir į Lenkiją — 19,8 proc.
Lenkai nėra patenkinti šia padėtimi. Rusijos dujų atsisakymas yra strateginė Varšuvos užduotis, ir čia buvo dėtos didžiulės viltys į dujotiekį "Baltic Pipe" ir Norvegijos telkinius.
Lenkai nėra patenkinti šia padėtimi. Rusijos dujų atsisakymas yra strateginė Varšuvos užduotis, ir čia buvo dėtos didžiulės viltys į dujotiekį "Baltic Pipe" ir Norvegijos telkinius.
Lenkija ir Danija prieš kelerius metus pasirašė memorandumą dėl šio projekto, kurio vertė yra apie 1,7 milijardo eurų. Daugiau nei pusę investuoja Lenkijos dujų operatorius "Gaz-System".
Dešimties milijardų kubinių metrų per metus tūrio vamzdį planuojama paleisti 2022 metų spalio mėnesį. Ir, kaip tikino lenkų PGNiG, ilgalaikės sutarties, kuri baigiasi maždaug tuo pačiu metu, su "Gazprom" dėl maždaug tokio pat kiekio tiekimo nereikės pratęsti.
Dešimties milijardų kubinių metrų per metus tūrio vamzdį planuojama paleisti 2022 metų spalio mėnesį. Ir, kaip tikino lenkų PGNiG, ilgalaikės sutarties, kuri baigiasi maždaug tuo pačiu metu, su "Gazprom" dėl maždaug tokio pat kiekio tiekimo nereikės pratęsti.
Viltys nepasiteisino
Alternatyvus Šiaurės-Pietų dujotiekis taip pat galėtų gabenti kurą į Ukrainą. Šis projektas kartu su importo išplėtimu Svinouiscio SGD terminale (Lenkijoje jis žinomas kaip "Šiaurės vartų" energetikos koridorius) išgelbėtų Varšuvą nuo poreikio pirkti dujas iš Maskvos.
Kaip pažymėjo prezidentas Andžejus Duda, tai yra svarbus etapas kelyje į energetinę nepriklausomybę nuo Rusijos. Lenkija taps regiono dujų centru ir padės kaimynėms, pirmiausia Ukrainai.
Tačiau gegužės 31 dieną Danija dėl aplinkosaugos priežasčių staiga atšaukė leidimą nutiesti 210 kilometrų vamzdžio.
Leidimą vietos aplinkos apsaugos agentūra išdavė prieš dvejus metus. Tačiau Kopenhagoje priemonės, skirtos apsaugoti gyvūnus, gyvenančius dujotiekio srityje, buvo laikomos nepakankamomis.
Danijos nacionalinė energetikos sistemos operatorė "Energinet" paskelbė apie statybos darbų sustabdymą. Nepaisant to, "Gaz-System" išreiškė įsitikinimą, kad projektas vis tiek bus įgyvendintas.
Užveržta kilpa
Lenkijos žiniasklaida skelbia pavojų. Be "Baltic Pipe" Varšuva liks "mėlynojo kuro" iš Rusijos "prašytoja", rašo "Gazeta Polska".
"Vokietija taip pat nieko prieš įstumti Lenkiją į sunkią padėtį. <...> Rusijos ir Vokietijos kilpa vis labiau siaurėja", — pabrėžia laikraštis.
Varšuva vis dar tikisi geriausio.
"Lenkijos Respublikai ir visai Centrinei Europai yra naudinga kuo greičiau užbaigti šį projektą ir mes tikimės Danijos vyriausybės geranoriškumo", — sakė užsienio reikalų viceministras Marcinas Pšydačas.
Neduoda ramybės
Varšuva taip pat nusivylė panaikinus JAV sankcijas "Nord Stream-2 AG", "Nord Stream-2" operatoriui. Šis dujotiekis beveik baigtas. Džo Baidenas pripažino, kad nauji apribojimai yra beprasmiški.
Nei Ukraina, nei Lenkija negali su tuo sutikti. Kijevas ragina naudoti visas teisines priemones "visiškai ir negrįžtamai" nutraukiant statybas. Neva Rusija bando naudoti energiją kaip "hibridinio karo įrankį". Ir tai, pasak jų, "tiesiogiai kelia grėsmę tiek Ukrainos, tiek Europos energetiniam saugumui".
Lenkija mano, kad Berlynas turėtų mokėti kompensaciją. "Vokiečiai statyboms išleido penkis milijardus eurų, todėl tegul paskiria dar penkis papildomiems ginklams Rytų ir Vidurio Europai. Šis vamzdynas rimtai paveikė mūsų saugumą, taigi Berlynui keliami reikalavimai yra gana pagrįsti", — sakė buvęs šalies krašto apsaugos ministras Janas Parysas.
Aplinkos apsaugos agentūra teigė, kad naujo aplinkosauginio leidimo apdorojimas gali užtrukti apie aštuonis mėnesius. Tai reiškia, kad lenkai vėl turės kreiptis į "Gazprom".