VILNIUS, birželio 15 — Sputnik. Lietuvoje būsto kainos pirmąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, padidėjo 12 procentų, praneša Statistikos departamentas.
Naujos statybos būstai per metus pabrango 10,8 %, senesnės statybos būstai – 12,8 %. Naujos statybos butai daugiabučiuose namuose per metus pabrango 11 %, vienbučiai ir dvibučiai namai – 10,2 %, senesnės statybos – atitinkamai 12 % ir 14,9 %.
Tuo pačiu metu, Statistikos departamento duomenimis, pirmąjį 2021 metų ketvirtį, palyginti su 2020 metų ketvirčiu, būsto kainos padidėjo penkiais procentais.
Naujos statybos būstai pabrango 3,5 %, iš jų butai daugiabučiuose namuose – 3,7 %, o vienbučiai ir dvibučiai namai – 2,9 %. Ankstesnės statybos būstai pabrango 6 %, iš jų butai daugiabučiuose namuose – 5 %, vienbučiai ir dvibučiai namai – 8,7 %.
SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas savo Facebook paskyroje pažymėjo, kad būsto kainų augimas viršijo algų augimo tempą. Jis mano, kad antrąjį ketvirtį metinis būsto kainų pokytis bus dar didesnis.
"Ir vis aktualesnis klausimas — kokį kainų augimą gali toleruoti Lietuvos bankas ar valdžios sektorius prieš imdamiesi kainų augimą lėtinančių sprendimų?" — pažymėjo Povilauskas.
Pasak jo, vienas paprasčiausių ir primityviausių sprendimų yra pažiūrėti, kiek sparčiau dirbančiųjų pajamos augo pastaraisiais metais negu būsto kainos ir kiek turėtų paaugti būsto kainos artimiausiu metu, kad įperkamumas sugrįžtų į ankstesnį lygį.
Povilauskas pažymėjo, kad iki euro įvedimo 2015 metų sausio 1 dieną būsto kainos nebuvo nei per aukštos, nei per žemos ir atitiko pajamų lygį. Nuo tada iki 2021 metų pradžios vidutinis darbo užmokestis po mokesčių padidėjo 68 proc., o būsto kainos — 46 proc., todėl bendras skirtumas yra šiek tiek didesnis nei 20 proc.
Ekonomistas teigė, kad pirmąjį šių metų ketvirtį būsto kainos padidėjo 12,2 proc., o darbo užmokestis – 9,9 proc., todėl skirtumas sumažėjo 2,3 proc.
"Labai grubiai dar turime rezerve 15-20 proc. skirtumą, kuris nyks, bet šiemet nepasinaikins. Žinoma, veiksmai turi būti proaktyvūs, tačiau neužmiškime, kad būsto kainos sparčiai auga daugelyje ES šalių ir bus svarbu stebėti, kokių veiksmų imasi kitų šalių institucijos", – sakė Povilauskas.
Anksčiau Sputnik Lietuva rašė, kad pernai nekilnojamojo turto rinka respublikoje smuko dėl karantino. Viena iš šio sulėtėjimo priežasčių galėjo būti padidėjęs netikrumas dėl ateities, susijęs su situacija aplink COVID-19.