VILNIUS, birželio 17 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda dalyvavo nuotolinėje parengiamojoje Europos Vadovų Tarybos sesijoje su EVT Pirmininku Šarliu Mišeliu. Kartu su Lietuva dalyvavo Kipro, Liuksemburgo ir Maltos lyderiai.
Nuotolinis pokalbis skirtas pasirengti birželio 24–25 dienomis vyksiančiam EVT susitikimui, skirtame COVID-19 pandemijos suvaldymo, ekonominio atsigavimo, migracijos, ES santykių su Rusija ir Baltarusija klausimams.
Pasak prezidento, pandeminei situacijai Lietuvoje ir Europos Sąjungoje gerėjant, itin svarbu įvertinti išmoktas pandemijos valdymo pamokas. "Svarbiausia – visuomenės sveikata, o su ja susijęs poveikis ekonomikai, vidaus rinkos veikimui", — pažymėjo šalies vadovas.
Diskusijoje dėl Rusijos prezidentas akcentavo, kad, Rusijos "agresyviai laikysenai" nesikeičiant, būtina vieninga ir principinga, vertybinėmis nuostatomis pagrįsta ES pozicija.
"Santykiai su Rusija ir toliau turi būti grindžiami 5 sutartais principais, ypatingą dėmesį skiriant ES paramai Rusijos pilietinei visuomenei ir žmogaus teisių gynėjams, taip pat mūsų Rytų partnerystės šalims. ES turi gebėti veiksmingai reaguoti į sisteminius žmogaus teisių pažeidimus panaudojant visus turimus instrumentus", – teigė prezidentas.
Kalbėdamas apie situaciją Baltarusijoje, šalies vadovas pabrėžė, kad ES turi imtis ryžtingų ir konkrečių veiksmų praplečiant ekonomines sankcijas į esminius režimui sektorius.
"Būtina numatyti ribojančių priemonių įvedimo eiliškumą ir atlikti poveikio vertinimą. Lietuva pasisako už tai, kad būtų užkardytas nesaugiose trečiųjų šalių elektrinėse pagamintos elektros patekimas į ES vidaus rinką bei stabdomas technologinių įrenginių tiekimas Astravo AE", — Nausėdos žodžius cituoja Prezidentūros spaudos tarnyba.
Šalies vadovas skyrė didelį dėmesį nelegalios migracijos per Lietuvos ir Baltarusijos sieną problemai.
Prezidentas pažymėjo, kad ES išorinės sienos stebėjimo ir kontrolės klausimas šiuo metu yra ypač aktualus. Nelegalių migrantų skaičius per Lietuvos ir Baltarusijos sieną, palyginti su 2020 m., padidėjo penkis kartus. "Būtina išnaudoti visus turimus ES instrumentus siekiant suvaldyti nelegalių migrantų srautus per išorinę ES sieną", – sakė prezidentas.
Rusijos ir Vakarų santykiai smarkiai pablogėjo po perversmo Ukrainoje, Krymo susivienijimo su Rusija ir konflikto Donbase protrūkio. Maskva buvo apkaltinta kišimusi ir prieš ją įvestos sankcijos, o po to ji atsakė lygiagrečiomis sankcijomis. Tuo pat metu Rusijos valdžia ne kartą pareiškė mananti, kad tokie veiksmai yra neproduktyvūs.
Santykiai su Baltarusija
Baltarusijos ir Vakarų santykiai pablogėjo po to, kai Minske buvo sulaikytas tinklaraštininkas Romanas Protasevičius. Tai įvyko po to, kai iš Atėnų į Vilnių skridęs "Ryanair" lėktuvas dėl pranešimų apie sprogmenį atliko avarinį nusileidimą. Vėliau informacija apie sprogmenį nepasitvirtino.
Vakarų šalys sukritikavo incidentą ir teigė, kad lėktuvas buvo priverstas leistis, jos rengia naujas sankcijas Baltarusijai. Savo ruožtu Minskas tvirtina, kad jokios prievartos nebuvo, ir pateikė derybų su orlaivio pilotu stenogramą, kurioje nėra jokių grasinimų įgulai.
Migrantai iš Baltarusijos
Pastaruoju metu išaugus tokių atvejų skaičiui VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pasieniečiai iš kitų padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų.
Šiuo metu jau vykdoma sustiprinta sienos su Baltarusija apsauga, mobilizuojamos ir įtraukiamos kitos valstybės institucijos ir tarnybos. Valstybės sienos apsaugos tarnybai padeda Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai bei Šaulių sąjungos nariai. Dieveniškių kilpoje, kurią supa Baltarusijos teritorija, darbą pradėjo ir policijos pajėgos.
Be to, šalia Užsieniečių registracijos centro statomas palapinių miestelis migrantams.
Pareiškimai apie migrantų srautus prasidėjo po Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos gegužės pabaigoje pasakytos kalbos, kurioje jis pareiškė, kad šalis yra kliūtis pervežti narkotikus ir nelegalius migrantus į Lietuvą. Atsižvelgdamas į Vakarų spaudimą, Minskas gali pagalvoti, ar verta tai daryti toliau. Lietuvoje šie žodžiai buvo suvokiami kaip "grėsmė" iš Baltarusijos pusės, kuri neva ketina praleisti nelegalių imigrantų ir narkotikų srautą į Lietuvą.