"Miško pakraštyje esančiose duobėse buvo ne nacių tankai ir daliniai, o ginkluoti vietiniai gyventojai, kurie šaudė į išsirikiavusius žydus — vyrus, moteris ir vaikus <...> Ir dar viena formuluotė, kurios mes taip bijome iš: tarp žmogžudysčių rengimo ir jų fizinio įvykdymo organizatorių buvo lietuviai. Skamba baisiai? Bet tai tiesa", — sakė Kukliansky ir pridūrė, kad "tai tiesa, kurią dar kartą bijojo pripažinti".
— Žygimantai, ką sau leidžia Lietuvos žydų lyderė Faina Kukliansky? Ar ilgai mums į akis kaišios didvyrių palikuonis — "miško brolius", faktą, kad kažkur ir kažkada tarp žydų žudikų Antrojo pasaulinio karo metu buvo keletas lietuvių? Laikas karštu metalu išdeginti net šių neišvaizdžių istorijos momentų paminėjimą.
— Na, ką aš tau galiu pasakyti, Artūrai? Liūdna pripažinti kruvinas mūsų protėvių nuodėmes. Jei tai pripažinsime, "Kremliaus propagandistai" mus sulygins su žeme, kai tik užsiminsime apie Lietuvos žmonių genocidą per stalinines represijas. Todėl, kad mūsų pareiškimai ir kompensacijų reikalavimai sovietinės okupacijos metais atrodytų svaresni, turime rečiau minėti savo nuodėmes.
— Sakai, kad baisi tremtis yra sulyginama poros šimtų žydų nužudymu? Beje, nepamiršk, kad Lietuvoje apdovanojimai vis dar teikiami palikuonims tų, kurie rizikavo gyvybe, kad paslėptų žydus nuo represijų.
— Na, visų pirma, per ketverius nacių okupacijos metus Lietuvoje buvo nužudyti ne keli šimtai, o 200 tūkstančių žydų. O oficialių lietuviškų šaltinių duomenimis, apie 280 tūkstančių lietuvių buvo suimta ir ištremta. Taigi, pasirodo, kaip Talmude — akis už akį. Beje, didžioji jų dalis buvo išsiųsta ne į baisius GULAGo lagerius, bet į laisvas gyvenvietes. Ir daugelis po reabilitacijos grįžo į Lietuvą. O 200 tūkstančių sušaudytų žydų palaikai vis dar yra Lietuvos žemėje. Antra, aš taip pat iš savo močiutės girdėjau tokią nepadorią versiją apie tuos, kurie gelbėjo žydus. Kai žydai turėjo kaip sumokėti už slapstymąsi nuo nacių, lietuviai juos slėpė. O tada, kai žydui lietuvio rūsyje pritrūko pinigų, aukso ir papuošalų, jis iškart buvo perduotas naciams... Aš tikrai nepatikėjau savo močiute ir sakiau, kad ji kažką supainiojo.
— Na, tu čia man kažkokias baisybes pasakoji. Aš taip pat netikiu. Tai sugalvojo lietuvių priešai — bolševikų palikuonys! Jie nori tokiais gandais ištepti ryškius mūsų pasipriešinimo "sovietų okupacijai" puslapius, pagal kuriuos pusę amžiaus mes vis dar reikalaujame iš Rusijos — kaip TSRS teisinės įpėdinės — dešimčių milijardų dolerių! Pagrindinis dalykas yra tuo tikėti ir... tikėtis.