VILNIUS, birželio 18 — Sputnik. Seime registruojamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto parengtas Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektas, praneša Seimo spaudos tarnyba.
Naujo įstatymo tikslas — sukurti nepriklausomą žvalgybos institucijų visuomeninės priežiūros teisinį reguliavimą, kuris garantuotų žvalgybos institucijų veiklos nepriklausomą, teisėtumo vertinimą, žmogaus teisių ir laisvių apsaugą, kartu nepažeidžiant žvalgybos tarnybų veiklos efektyvumo siekiant užtikrinti nacionalinio saugumo interesus.
"Tarptautinė praktika rodo, kad nepriklausomos žvalgybų ir saugumo tarnybų priežiūros ir kontrolės institucijos skaitmeninėje ir hibridinių grėsmių eroje vaidina vis svarbesnį vaidmenį demokratinėse valstybėse. Intensyvėjančios esančios ir kylančios naujos rizikos, pavojai ir grėsmės, reikalauja aktyvesnio žvalgybų ir saugumo tarnybų įsitraukimo, tačiau kartu turi būti stiprinama žmogaus teisių ir laisvių apsauga bei bendra žvalgybų ir saugumo tarnybų kontrolė", — dėstė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys prof. Raimundas Lopata.
Šiuo metu žvalgybos institucijų — VSD ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos — veiklos kontrolės pagrindus ir būdus nustato Žvalgybos įstatymas. Pagal jį Seimo kontrolieriams, be visų kitų funkcijų, yra priskirta įstatymo nustatyta tvarka tirti ir nagrinėti skundus dėl žvalgybos pareigūnų veiksmų, pažeidžiančių žmogaus teises ar laisves, vykdant žvalgybą ir kontržvalgybą.
Tačiau Žvalgybos įstatyme nėra numatyta nepriklausoma išorinė išskirtinai žvalgybos tarnybų veiklos priežiūros institucija, užtikrinanti būtent žvalgybos institucijų veiklos teisėtumo vertinimą bei pagrindinių žmogaus teisių ir laisvių apsaugą.
Naujai teikiamu Žvalgybos kontrolieriaus įstatymo projektu nustatomi Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolieriaus ir jo pavaduotojo teisiniai pagrindai ir įgaliojimai, skyrimo ir atleidimo tvarka bei atskaitomybė, taip pat santykis su Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, atsakingu už parlamentinę žvalgybos institucijų kontrolę, ir kitais žvalgybos institucijų veiklos kontrolės subjektais.
Analogiškos žvalgybos priežiūros institucijos steigiasi ir kitose Europos valstybėse. Pavyzdžiui, Suomijoje, 2019 metais sustiprinus žvalgybos institucijų galias rinkti žvalgybinę informaciją, buvo sustiprinta ir jų veiklos priežiūra. Iki tol žvalgybos institucijų veiklą iš dalies prižiūrėdavo tik už žmogaus teisių apsaugą atsakingas parlamento ombudsmenas.
Austrijoje, Danijoje, Švedijoje, Norvegijoje, Belgijoje, Nyderlanduose, Portugalijoje, Graikijoje, Kroatijoje, Jungtinėje Karalystėje, Šveicarijoje, Šiaurės Makedonijoje žvalgybos ombudsmeno nėra, tačiau iš dalies analogiškas nepriklausomo priežiūros funkcijas atlieka specialios institucijos ar pareigūnai — įgaliotiniai, komisarai, specialieji komitetai, priežiūros valdybos, tarybos. Visose šiose valstybėse, išskyrus Švediją, veikia ir specializuotos žvalgybos institucijų parlamentinės priežiūros struktūros.
Siūlymas Lietuvoje įkurti žvalgybos kontrolieriaus instituciją atgimė, kai 2019 metų pabaigoje prezidentas Nausėda pateikė Seimui žvalgybos galias plečiantis įstatymų pataisų paketas. Jas sukritikavo žmogaus teisių gynėjai, o tuomet opozicijoje buvę konservatoriai registravo siūlymą įsteigti žvalgybos ombudsmeno institutą. Bet tuometiniai valdantieji atmetė šią iniciatyvą.