VILNIUS, birželio 22 — Sputnik. Didžiojo Tėvynės karo pradžios išvakarėse tarybų diplomatai suprato jo grėsmę ir bandė įspėti šalies vadovybę, sakė Nadežda Barinova, Rusijos užsienio reikalų ministerijos Istorijos ir archyvų departamento direktorė, praneša RIA Novosti.
"Yra toks posakis: "Ore sklandė karo nuojauta". Ir diplomatams, kaip niekam kitam, tai buvo visiškai aišku", — sakė ji interviu, kuris sutapo su 80-osiomis Didžiojo Tėvynės karo metinėmis.
"Mūsų diplomatinės atstovybės įvykdė savo diplomatinę pareigą. Yra daugybė įrodymų, kaip mūsų diplomatai perspėjo šalies vadovybę apie gresiančią karinę grėsmę", — sakė ji.
Anot jos, šalies diplomatinis skyrius, kuris tada buvo vadinamas TSRS užsienio reikalų liaudies komisariatu, "karą pasitiko visiškai apsiginklavusi". Į visas diplomatines atstovybes buvo išsiųsta departamento vadovo Viačeslavo Molotovo telegrama, kurioje buvo aiškiai apibrėžtos su karo protrūkiu susijusios užduotys.
"Buvo nustatyti labai rimti diplomatiniai uždaviniai — surasti sąjungininkų šiame kare, kad TSRS nebūtų viena. Visa Europa buvo vokiečių valdžioje, Vokietijai naudingas didžiulis pramonės potencialas", — sakė ji.
Didysis Tėvynės karas prasidėjo 1941 metų birželio 22 dieną, ketvirtą valandą ryto. Nepaisant nepuolimo pakto, nacistinė Vokietija klastingai įsiveržė į TSRS, nepaskelbusi karo.
1941 metų birželio 22-osios vidurdienį visa šalis klausėsi TSRS vidaus reikalų liaudies komisaro Viačeslavo Molotovo, paskelbusio apie Vokietijos išpuolį, kreipimosi per radiją.
Per pirmąsias aštuonias karo valandas tarybų armija prarado 1 200 lėktuvų, iš kurių maždaug 900 buvo sunaikinti ant žemės. Nacistinė Vokietija naudojo žaibiško karo strategiją. Jos planas, pavadintas "Barbarosa", reiškė karo pabaigą iki rudens. Tačiau naciai susidūrė su galingu tarybų žmonių pasipriešinimu ir dėl to karas baigėsi tik 1945 metų gegužės 9 dieną.