VILNIUS, birželio 23 — Sputnik. Kažkodėl Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė atsisako reaguoti į dujų ir elektros kainų augimą, nors Vyriausybė gali daryti įtaką reguliuojamai kainos daliai, pareiškė Seimo socialdemokratų partijos narys Eugenijus Sabutis.
Parlamentaras pažymėjo, kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) šį beprecedentį kainų šuolį motyvuoja brangstančiomis žaliavomis pasaulinėje rinkoje, tačiau energetikos ekspertai pripažino, kad toks didėjimas yra itin netikėtas net jiems.
"Natūraliai kyla klausimas, kodėl nieko nesiima Vyriausybė. Matome, kad premjerė su ministrų kabinetu nešaukė nė vieno pasitarimo ar posėdžio, kad svarstytų priemones dėl energetikos kainų didėjimo stabdymo. Vietoj to pareiškė, kad kainų augimas nuo Vyriausybės nepriklauso, ir Vyriausybė į tą procesą nesikiša", — sakė Sabutis.
Bet ar tikrai taip?
Sabutis pažymėjo, kad, jo nuomone, jau kurį laiką žinodama ir matydama žaliavų rinkoje kintančius procesus, Vyriausybė turėjo imtis laikinų veiksmų, kurie bent kiek būtų leidę amortizuoti kainų didėjimą.
"Suprantama, kad žaliavų kainų augimas tarptautinėse rinkose, lemiantis ir kainų augimą galutiniams vartotojams, Vyriausybei nepavaldus. Tačiau valstybė gali daryti įtaką reguliuojamai kainos daliai. Kodėl Ingrida Šimonytė to nepasako garsiai?" — klausė Sabutis.
Anot parlamentaro, Vyriausybės vadovei būtų geriau pareikšti, kad galimybės sumažinti elektros ir dujų kainų augimą iš esmės išsemtos ir kad iki šiol priimti institucijų sprendimai jau leido bent kiek sumažinti energijos brangimą.
"Vietoje to matome, sakyčiau, cinišką premjerės poziciją – į elektros ir dujų kainų nustatymą Vyriausybė nesikiš. Jau dabar galime pasakyti, kad nei premjerė, nei Energetikos ministerija faktiškai nepadarė nieko, kas priklauso nuo jų, kad reguliuojama kainos dalis nedidėtų", — pridūrė jis.
Pasak Sabučio, Vyriausybė nesiėmė tam tikrų veiksmų, kurie leistų pristabdyti kainų didėjimą — nė žodžiu neužsimenama nei apie įmonių pelningumo peržiūrą, nei su strateginių rezervų laikino kaupimo atsisakymu, nei su viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) dar palankesniu reglamentavimu.
Pokalbis su VERT vadovu
Socialdemokratų frakcija šią savaitę susitiko su VERT vadovu Renatu Pociumi, kad užduotų jam klausimus apie dujų ir elektros kainų kilimą.
"Susitikime VERT pirmininko aiškiai paklausiau, ar Vyriausybėje buvo bent kartą tartasi, ar galvota, kokias priemones valdžia galėtų taikyti tam, kad neleistų elektros ir dujų kainoms taip drastiškai didėti. Tikėjausi lakoniško atsakymo – taip arba ne. Deja, neišgirdau nei to, nei to", — papasakojo Sabutis.
Pasak parlamentaro, VERT pirmininkas "išsisuko ir bandė atsakymą apipinti įvairiomis šalutinėmis temomis", tarsi "tyliai ir nenorom" patvirtino, kad Vyriausybė galimai nesiėmė nė vieno iš išvardytų veiksmų.
"Bet kai ką pasakė tiksliai — dabartinė teisinė bazė yra netobula ir ji turėtų būtų taisoma", — pareiškė Sabutis.
Pocius papasakojo, kad VERT ir Energetikos ministerija planuoja įstatymų projektų paketą, leisiantį ateityje išvengti situacijos, kuri susiklostė šiuo metu. Pataisomis būtų siekiama panaudoti dalį valstybinių įmonių grynojo pelno, siekiant subsidijuoti elektros energijos ar dujų kainų padidėjimą galutiniams vartotojams.
Įmonių pelningumo klausimas
Sabutis prisiminė, kad praktiškai monopolinę padėtį užimanti AB "Ignitis grupė" pelnas 2020 m. augo beveik tris kartus iki 170 mln. eurų, jos padalinių AB "ESO", kuri prekiauja dujomis, grynasis pelnas pernai siekė 69,5 mln. eurų, t. y. 102,5 proc. daugiau nei 2019 m., o elektros perdavimo sistemos operatorės AB "Litgrid" pelnas 2020 m. augo 8,9 karto iki 26,6 mln. eurų.
"Valstybinės įmonės neturėtų piktnaudžiauti padėtimi rinkoje ir didinti pelnus, vien padidindamos kainas vartotojams. Nenoriu net minėti, kad šių valstybinių įmonių vadovų atlyginimų pastovioji dalis prilygsta, o su kintamąja dalimi gerokai viršija aukščiausių valstybės pareigūnų algas", — pabrėžė parlamentaras.
"Pakartodamas ir kitus veiksmus — strateginių rezervų laikino kaupimo atsisakymas ir VIAPo palankesnis reglamentavimas, – kuriais būtų galima suvaldyti energijos brangimą vartotojams, keliu klausimą, ar tikrai nebuvo galima bent kiek pasiruošti, nes už Vyriausybės neveiklumą turės mokėti galutiniai vartotojai, o labiausiai nukentės mažiausias ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai", — pridūrė jis.
Trečiadienį Lietuvos banko atstovė Kotryna Tamoševičienė Seimo Biudžeto ir finansų komitetui pareiškė, kad brangesnė elektra ir dujos gali padidinti infliaciją. Formuodamas infliacijos prognozes, Lietuvos bankas dar neįvertino elektros ir dujų kainų kilimo nuo liepos. Anksčiau pranešta, kad metinė infliacija Lietuvoje yra didžiausia Baltijos šalyse.
Anksčiau Sputnik Lietuva jau rašė, kad nuo antrojo pusmečio Lietuvoje gyventojų dujų ir elektros kainos kils. Birželio mėnesį vilniečiai prieš tai net surengė piketą.
Prieš savaitę nepriklausomas energijos tiekėjas "Elektrum Lietuva" pranešė, kad elektra Lietuvoje brangsta jau trečią savaitę iš eilės.