VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda pareiškė, jog prieštarauja kai kuriems siūlymams dėl glaudesnio politinio dialogo su Rusija.
Ketvirtadienį ES lyderiai atmetė Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymą surengti oficialias derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo forma.
"Griežtai nepalaikiau kai kurių siūlymų pradėti artimesnį politinį dialogą su Rusija, pastarajai neįgyvendinant Minsko susitarimų, tęsiant Krymo okupaciją, negerbiant žmogaus teisių ir laisvių, ignoruojant tarptautine teisę ir teisės viršenybės principus, susidorojant su pilietine visuomene ir laisva žiniasklaida, o taip pat perrašant istoriją bei inicijuojant kibernetinius ir informacinius karus prieš Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės valstybes", — sakė prezidentas.
ES lyderiai sutarė, kad Europos pozicija santykiuose su Rusija turėtų būti ilgalaikė, vieninga ir remtis sutartais penkiais principais. Rusija turi įgyvendinti Minsko susitarimus, o Europos Sąjunga turi būti pasirengusi koordinuotam atsakui, nes tariamai Rusija vykdo "agresyvią" politiką.
"Džiaugiuosi, kad Europos Sąjungos šalių lyderiai dar kartą patvirtino Rytų Partnerystės šalių europines aspiracijas ir jų Europinį pasirinkimą bei pasmerkė blogėjančią žmogaus teisių ir laisvių padėtį šalyje", — sakė Nausėda.
Vakarų politikai periodiškai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę", nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad ji nieko neketina pulti.
Tuo tarpu NATO šalys stiprina savo grupuotes prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindamos galima Rusijos "agresija". Be to, Baltijos šalys ir Lenkija tuo pačiu pretekstu aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV už dideles sumas, taip pat dislokuoja karinius Vakarų aljanso kontingentus savo teritorijose ir savarankiškai didina išlaidas karinei sferai.
Lietuvos ir Rusijos santykiai galutinai pablogėjo valdant buvusiai Lietuvos prezidentei Daliai Grybauskaitei, žinomai dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos laikysenos. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir reguliariai skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę". Be to, Vilnius atvirai kišasi į kaimyninių valstybių — Rusijos ir Baltarusijos — reikalus, taip pat teikia paramą šių šalių opozicijos jėgoms, už ką ją ne kartą smerkė oficialios valdžios atstovai.
Anksčiau Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas sakė, kad Vilniaus ir Maskvos santykiai vis dar yra žemiausiame lygyje dėl Lietuvos valdžios nenoro pereiti prie teigiamo dialogo. Jis pažymėjo, kad Vilnius nenori atsisakyti provokuojančių išpuolių ir antirusiškos retorikos, kuri kartais peržengia padorumo ribas.