Rusijos Federacija prigavo Lietuvą šališkai nusiteikusią Rusijos žiniasklaidos atžvilgiu

Žeglovas pažymėjo, kad Rusijos nuolatinė misija vėl atkreipia ESBO dėmesį į žmogaus teisių padėtį Lietuvoje
Sputnik
VILNIUS, birželio 25 — Sputnik. Rusijos Federacijos nuolatinio atstovo pavaduotojas ESBO Vladimiras Žeglovas, kalbėdamas šios organizacijos nuolatinės tarybos posėdyje, teigė, kad Lietuvos valdžia yra nusiteikusi šališkai Rusijos žiniasklaidos atžvilgiu. Apie tai pranešė RIA Novosti.
ES pratęsė sankcijas Rusijai
Jis pažymėjo, kad Rusijos nuolatinė misija vėl atkreipia ESBO dėmesį į žmogaus teisių padėtį Lietuvoje, kurios valdžia deklaruoja savo ketinimą "saugoti visuotines teises ir laisves visame pasaulyje", tačiau neketina šio požiūrio taikyti sau.
"Lietuvoje ne viskas gerai su žodžio ir žiniasklaidos laisve. Dar 2020 metų liepos mėnesį valdžia uždraudė transliuoti septynis "Rossija segodnia" televizijos kanalus. Šiam sprendimui pritarė tuometinis užsienio reikalų ministras Laurynas Linkevičius, kuris pareiškė, kad "Lietuva dar prieš septynerius metus pradėjo taikyti apribojimus Rusijos žiniasklaidai", — sakė jis.
LŽTC apgailestauja, kad Nausėda nusprendė palaikyti Orbaną su jo įstatymu prieš LGBT
Žeglovas priminė, kad vasario mėnesį Lietuvos radijo ir televizijos komisija pagrasino laikinai nustoti transliuoti Rusijos televizijos kanalą "RTR-Planeta", kai sausio 13 dieną buvo paskelbta žinių laida "Vesti", kurios vienoje iš epizodų buvo aptarti 1991 metų sausio įvykiai Vilniuje.
"Priminsime, kad dar 2018 metais komisija jau 12 mėnesių uždraudė šio Rusijos televizijos kanalo retransliaciją. Pažymėtina, kad šį neteisėtą draudimą 2021 metų gegužės 12 dieną panaikino Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Tai dar kartą pabrėžia Lietuvos valdžios šališkumą Rusijos žiniasklaidos atžvilgiu", — apibendrino jis.
Kremlius sureagavo į Baltijos šalių žodžius apie Rusijos "grėsmę"
Baltijos šalių valdžia ne kartą trukdė Rusijos žiniasklaidos darbui. Rusijos užsienio reikalų ministerija paskelbė aiškius suderintos šių valstybių linijos ženklus. Baltijos šalių žiniasklaidos persekiojimo atvejai, kaip pažymėjo Rusija, "aiškiai parodo, ko praktiškai verti demagogiški Vilniaus, Rygos ir Talino pareiškimai apie demokratijos ir žodžio laisvės principų laikymąsi".