VILNIUS, birželio 26 — Sputnik. Rusijos Valstybės Dūmos tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluсkis sakė, kad rusofobinė Baltijos šalių pozicija naikina visą besiformuojantį konstruktyvumą, kuris gali atsirasti, jei būtų priimtas sprendimas dėl ES ir Rusijos formato viršūnių susitikimo.
Ketvirtadienį Europos lyderiai atmetė Vokietijos ir Prancūzijos pasiūlymą surengti oficialias derybas su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimo forma.
Šiam pasiūlymui priešinosi "jaunieji europiečiai", tarp jų ir Baltijos valstybės. Dar prieš oficialią diskusiją šį pasiūlymą aštriai kritikavo Lietuvos valdžia. Sluckis pažymėjo, kad maždaug dešimt ES šalių lyderių priešinosi Berlyno ir Paryžiaus pasiūlymui, tačiau garsiausiai kalba tie, kurių balsas, politinis ir finansinis svoris Europos Sąjungoje neturi didelės reikšmės.
"Lokomotyvų ir pagrindinių Europos Sąjungos donorų pasiūlymą nuožmiai ginčija pagrindiniai Europos biudžeto subsidijų gavėjai: Lietuva, Latvija ir Estija. Ukraina taip pat prie jų prisijungia, nors ir nėra ES narė. Valstybės politika netgi padarė tai pelningu biudžeto straipsniu", — rašo jis savo Telegram kanale.
Sluckis pridūrė, kad tokiu atveju yra mažiau galimybių atnaujinti partnerystę. Tuo tarpu septyneri metai bandymų sankcijomis paveikti Rusijos Federaciją padarė didelę žalą Europos šalių ekonomikai, tačiau, pasak jo, jie nepasiekė savo tikslo.
"Kiek ilgai ES eis vedina Tolimųjų Vakarų ar traukiančių jų giesmę ES viduje? Na, yra tik vienas atsakymas į sankcijas: jūs pratęsite jas, pratęsime ir mes, beprasmis rudimentas", — padarė išvadą jis.
Vakarų šalys nuolat skelbia apie "Rusijos grėsmę", nors Maskva ne kartą pabrėžė, kad nieko neketina pulti. Tuo tarpu NATO šalys stiprina savo grupuotes prie Rusijos sienų, savo veiksmus pateisindamos galima Rusijos "agresija". Be to, Baltijos šalys ir Lenkija tuo pačiu pretekstu aktyviai sudaro gynybos sutartis su JAV dėl didelių sumų, taip pat dislokuoja karinius Vakarų aljanso kontingentus savo teritorijose ir savarankiškai didina išlaidas karinei sferai.
Rusijos ir Lietuvos santykiai pablogėjo per dešimt metų valdant buvusiai Lietuvos lyderei Daliai Grybauskaitei, žinomai dėl griežtų antirusiškų pareiškimų ir rusofobiškos laikysenos. Dabartinė šalies vadovybė laikosi tos pačios linijos ir nuolat skelbia pareiškimus apie "Rusijos grėsmę".
Be to, Vilnius atvirai kišasi į kaimyninių valstybių — Rusijos ir Baltarusijos — reikalus, taip pat teikia paramą šių šalių opozicijos jėgoms.
Anksčiau Rusijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas sakė, kad Vilniaus ir Maskvos santykiai vis dar yra žemiausiame lygyje dėl Lietuvos valdžios nenoro pereiti prie teigiamo dialogo. Jis pažymėjo, kad oficialus Vilnius nenori atsisakyti provokuojančių išpuolių ir antirusiškos retorikos, kuri kartais peržengia padorumo ribas.