VILNIUS, birželio 27 — Sputnik. Rusijos mokslų akademijos materialinės kultūros istorijos instituto ir Valstybinio Ermitažo bendra ekspedicija senovės Chersoneso teritorijoje aptiko 4–7 amžių ankstyvosios krikščionybės kapo rūsį, praneša instituto spaudos tarnyba.
"Unikalų anksčiau netyrinėtą archeologinį paminklą — 4–7 amžiaus krikščionišką kapo rūsį aptiko senovės Chersoneso pietiniame priemiestyje ekspedicija, vykdanti kasinėjimus būsimo istorinio ir archeologinio parko vietoje. Tai pirmasis reikšmingas radinys, aptiktas teritoriją išvadavus nuo technogeninio XX amžiaus vidurio dirvožemio", — sakoma pranešime.
Pasak ekspedicijos vadovo Sergejaus Solovjovo, atrastas rūsys ilgą laiką tarnavo kaip šeimos laidojimo rūsys.
"Šiandien buvo atidarytas anksčiau mokslininkams nežinomas ir vandalų neapiplėštas kapo rūsys, jis nuo seniausių laikų stovėjo uždarytas pamatų plokštės. Preliminarios datos — IV– II a., tai reiškia rūsį galima priskirti prie ankstyvosios krikščionybės Chersoneso laidojimo paminklų. Rūsys buvo iškirstas uolos pakopoje, iš pradžių jis turėjo nedidelę įėjimo duobę (dromos), laiptuotą įėjimą ir erdvę laidojimo kamera su trimis suolais, ant kurių išliko daugiau kaip 10 žmonių palaikai", — pažymėjo Solovjevas.
Anot jo, išimti palaikus ir daiktus bus galima tik visiškai užfiksavus rūsio konstrukciją. Jie bus perkelti į Chersoneso muziejaus restauravimo laboratoriją tolesniems tyrimams.
Taurijos Chersonesas, kurį graikai įkūrė V amžiuje prieš Kristaus gimimą, laikomas vienu didžiausių Rusijos pietų archeologinių paminklų. Jo istorija susijusi su didžiosiomis antikos ir viduramžių civilizacijomis, įskaitant helenizmą, Senovės Romą ir Bizantiją. Viduramžiais, po daugybės sunaikinimų XIII-XIV amžiuje, miestas sunyko, gyventojai jį paliko. Naujas Chersoneso istorijos etapas prasidėjo netrukus po Rusijos tvirtovės ir netoli jos esančio Sevastopolio miesto statybų.
Pirmieji Chersoneso kasinėjimai buvo atlikti 1827 metais. Nuo 1947 metų kasinėjimai Chersonese nuolat vykdomi. 2013 metų birželio 26 dieną 37-osios UNESCO sesijos metu "Senovės Taurijos Chersoneso miestas ir jo chorai" buvo įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą.
Nacionalinis draustinis "Taurijos Chersonesas" — didelė muziejinė ir tyrimų įstaiga, apimanti senovės gyvenvietę, unikalios žemės ūkio teritorijos dalis ("chorai") bei viduramžių Čembalo ir Kalamita tvirtoves.