VILNIUS, birželio 30 — Sputnik. Kinijos laikraščio "Guancha" skaitytojus nustebino Vokietijos deputatų ir valdžios atstovų požiūris į "Nord Stream-2".
Anksčiau paaiškėjo, kad vokiečių partijos "Krikščionių demokratų sąjunga" lyderis, kandidatas į kanclerius Arminas Lašetas leido sustabdyti projektą, jei jis bus panaudotas "prieš Ukrainą". Olafas Šolcas, dabartinis vicekancleris, finansų ministras ir kandidatas į kanclerius iš centrinės kairiosios socialdemokratų partijos, taip pat išreiškė nuomonę, kad jei Rusija kels grėsmę Ukrainos saugumui, tai paveiks "Nord Stream-2" veiklą. O "žaliųjų" partijos "Sąjunga 90/Žalieji" kandidatė Analena Berbok ragino apskritai atšaukti projektą, nes esą Maskva galėjo naudoti dujotiekį "darydama spaudimą Europai per priklausomybę nuo Rusijos dujų".
"Jei norėjote apsaugoti Ukrainą, kodėl pastatėte "Nord Stream-2"?" — komentaruose paklausė vienas iš skaitytojų.
"Pagalius įkišo į savo ratus, žiema jau visai šalia", — sako kita.
"Vakarai šoko į duobę, kurią patys išsikasė", — ankstesnį komentatorių palaikė trečiasis.
"Vasarą kalba griežtai, žiemą meilikauja. Vokietijos politikos esmė", — sakė dar vienas iš skaitytojų.
"Vokietijos pasiaukojimas neišgelbės Ukrainos", — apibendrina penktasis skaitytojas.
"Nord Stream-2" projektą sudaro dvi dujotiekio linijos, kurių bendras pajėgumas yra 55 milijardai kubinių metrų dujų per metus, nuo Rusijos pakrantės per Baltijos jūrą iki Vokietijos.
Šiam projektui aktyviai priešinasi JAV, kurios savo suskystintas gamtines dujas nori "prastumti" ES, taip pat Ukraina ir kelios Europos šalys.
JAV 2019 metų gruodžio mėnesį įvedė sankcijas dujotiekiui, dėl ko Šveicarijos bendrovė "Allseas" buvo priversta nutraukti savo darbus projekte. 2020 metų gruodžio mėnesį Rusijos vamzdžių klojimo laivo "Fortuna" pajėgomis vamzdžio klojimo darbai buvo pratęsti, o šių metų balandžio 27 dieną prie jo prisijungė "Akademik Čerskij".