VILNIUS, liepos 1 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda TSRS pavadino "agresoriumi, o ne auka", praneša RIA Novosti.
Lietuvos vadovas "Die Zeit" parašė straipsnį, atsakydamas į Rusijos prezidento Vladimiro Putino straipsnį "Būti atviram, nepaisant praeities", parašytą Didžiojo Tėvynės karo pradžios 80-mečio proga, kur jis vėl priminė Molotovo-Ribentropo paktą.
"Daug lengviau neigti praeitį negu ją taisyti", rašė Titas Livijus. Praeitį dar galima nutylėti ar falsifikuoti. Tačiau tai nėra tinkamas būdas "būti atviriems", kaip kad siūlo Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas", — teigė Nausėda.
Nausėda teigia, kad Lietuvai, Latvijai, Estijai, Suomijai ir Lenkijai Antrasis pasaulinis karas prasidėjo ne prieš 80, o beveik prieš 82 metus — 1939 metų rugpjūčio 23 dieną, kai Vokietijoje ir TSRS buvo pasirašytas nepuolimo paktas kartu su slaptais protokolais apie Europos padalijimą.
"Ir tuo metu SSRS buvo agresorius, ne auka". Tai praeitis, kurios mes niekada neleisime pamiršti", — rašo jis.
Anksčiau vokiečių leidinyje "Die Zeit" buvo paskelbtas Putino straipsnis "Būti atviram, nepaisant praeities", skirtas Didžiojo Tėvynės karo pradžios 80-osioms metinėms paminėti.
Straipsnyje Rusijos vadovas rašė, kad Europos klestėjimas ir saugumas įmanomas tik bendromis visų šalių, įskaitant Rusijos Federaciją, pastangomis, o Rusija yra atvira kūrybinei sąveikai ir pasisako už partnerystės su ES atkūrimą. Putinas taip pat pabrėžė, kad Rusijos Federacija eina bendradarbiavimo su Europa, kuriant vieningą Europą, linkme, tačiau nugalėjo NATO plėtros metodas.
1418 dienų ir naktų trukęs karas baigėsi 1945 metų gegužės 9 dieną, vsiškai nugalėjus fašistinio bloko šalis. Remiantis oficialiais duomenimis, jis nusinešė 26,6 milijono sovietų piliečių gyvybes. Daugiau nei 8,7 milijono jų žuvo mūšio laukuose, 7,42 milijono naciai sąmoningai sunaikino okupuotose teritorijose, daugiau nei 4,1 milijono mirė nuo okupacinio režimo sąlygų. Dar 5,27 mln. žmonių buvo išvežti į koncentracijos stovyklas Vokietijoje ir kaimyninėse šalyse, kurias okupavo vokiečiai. Kiek daugiau nei pusė jų grįžo į gimtinę — nelaisvėje mirė 2,65 milijono žmonių, daugiau nei 450 tūkstančių emigravo.
TSRS teko 40 procentų visų žmonių nuostolių per Antrąjį pasaulinį karą. Maždaug milijonas sovietų karių atidavė savo gyvybę išlaisvindami Europos tautas. Remiantis neeilinės valstybinės komisijos, nustatančios ir tiriančios vokiečių fašistinių įsibrovėlių žiaurumus, išvadomis, okupantai visiškai ar iš dalies sunaikino per 1,7 tūkst. miestų ir miestelių, daugiau kaip 70 tūkst. TSRS kaimų, tiesioginė materialinė žala valstybei ir gyventojams siekė 679 mlrd. rublių (1941 metų kursu).
Žlugus TSRS, Lietuvos valdžia taip pat reguliariai persekioja tuos, kurie nesutinka su oficialia Vilniaus linija dėl neva TSRS vadovybės surengtos "sovietinės okupacijos" ir "lietuvių priespaudos". Taip pat Lietuvos valdžia vykdo rusofobišką politiką, viešai skelbdama nepasitikėjimą tais, kurie teigiamai kalba apie sovietinę Lietuvos praeitį ir šiuolaikinę Rusiją.
Rusijos valdžia ne kartą pareiškė, kad kai kurios Europos šalys bando perrašyti istoriją, o teiginiai apie "okupaciją" yra tiesiog nepriimtini ir nepagrįsti. Ji taip pat pareiškė, kad Baltijos šalys neturėtų pamiršti apie Sovietų Sąjungos indėlį plėtojant Baltijos šalių infrastruktūrą, ekonominę ir socialinę sferas.
Anksčiau Rusijos Federacijos Valstybės Dūmos pirmininkas Viačeslavas Volodinas patarė Baltijos šalims atsiprašyti Rusijos dėl to, kad ji nuolat bando padaryti ją savo problemų kaltininke. Jis pažymėjo, kad ne Rusijos Federacija yra skolinga šioms šalims, o jos skolingos Rusijai, nes ji apsaugojo jas nuo išorinių iššūkių ir grėsmių, jose kūrė darbo vietas, investavo jėgas ir lėšas į jų plėtrą.