VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen, praneša Prezidentūra.
Šalies vadovas padėkojo Komisijos vadovei už konstruktyvų bendradarbiavimą su Europos Komisija tiek derantis dėl Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (EGADP) 2020 metų liepos mėnesį, tiek rengiant Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą. Pagal EGADP Lietuvai turėtų tekti 2,225 mlrd. eurų.
"Šios lėšos bus pagrindas būtinoms reformoms ir investicijoms, kurios stiprins mūsų šalį, prisidės prie žalios, inovatyvios, teisingos ir stiprios Lietuvos augimo. Įpareigojimas mūsų vyriausybei, kad šie pinigai būtų investuoti kryptingai, skaidriai ir neštų didžiausią naudą Lietuvos žmonėms", – sakė šalies vadovas.
Prezidentas ir Komisijos pirmininkė susitikime aptarė ir naujus nelegalios migracijos iššūkius. Šalies vadovas akcentavo, kad Baltarusija pasitelkdama migrantus "bando didinti spaudimą ne tik Lietuvai, bet ir Europos Sąjungai". Jis pabrėžė, jog bendromis pastangomis būtina stiprinti rytinės Europos Sąjungos sienos kontrolę.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Europos Komisijos Pirmininke Ursula von der Leyen
© Photo : LRP / Robertas Dačkus
Pokalbyje su Komisijos pirmininke valstybės vadovas kėlė ir Astravo atominės elektrinės klausimą, primindamas apie jos "keliamą grėsmę visai Europos Sąjungai". Jis pabrėžė būtinybę efektyviai įgyvendinti Europos Vadovų Tarybos priimtus sprendimus, kad tarptautinių branduolinės saugos reikalavimų nesilaikančių gamintojų elektros energija iš trečiųjų šalių nepatektų į Europos Sąjungos rinką.
Susitikime prezidentas pristatė reikšmingą Lietuvos ir Europos kultūrinio gyvenimo įvykį – projektą "Kaunas – Europos kultūros sostinė 2022 m." ir įteikė kvietimą dalyvauti renginio atidaryme Kaune 2022 m. sausio 22 dieną.
Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Europos Komisijos Pirmininke Ursula von der Leyen
© Photo : LRP / Robertas Dačkus
Pastaruoju metu pasienyje su Baltarusija smarkiai išaugo nelegalių migrantų skaičius. VSAT duomenimis, neteisėtos migracijos srautas, palyginti su 2020 m., jau dabar išaugęs 11 kartų, šiuo metu sulaikyti 822 neteisėti migrantai. Prognozuojamas ir tolesnis migracijos srautų didėjimas.
VSAT sustiprino sienos su Baltarusija apsaugą. Be įvairių organizacinių priemonių, į šį ruožą buvo komandiruoti pareigūnai iš kitų VSAT padalinių bei skirti papildomi techniniai resursai. Be to, pasieniečiams pagalbon atėjo pajėgos iš Viešojo saugumo tarnybos, Šaulių sąjungos ir kitų institucijų, taip pat pasienyje su Baltarusija dirbti pradeda Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros FRONTEX pareigūnai.
Pareiškimai apie migrantų srautus prasidėjo po Aleksandro Lukašenkos gegužės pabaigoje pasakytos kalbos, kurioje jis teigė, kad šalis užkerta kelią narkotikams ir nelegaliems migrantams į Lietuvą, tačiau atsižvelgdamas į spaudimą iš Vakarų Minskas gali susimąstyti, ar verta tai daryti toliau. Lietuvoje šie žodžiai suvokiami kaip grėsmė iš Baltarusijos pusės.