VILNIUS, liepos 2 — Sputnik. Varšuvos nenoras mokėti restituciją supykdė net artimiausius jos sąjungininkus. Apie niūraus bandymo "prislopinti praeitį" ateitį skaitykite RIA Novosti autoriaus Antono Skripunovo medžiagoje.
"Neįsivaizduojamas amoralus žingsnis"
"Iš čia prekės buvo pristatytos į Vladivostoką, Petropavlovską ir net į Kiniją. Parduotuvės buvo užpildytos iki lubų. Netoliese daug mokėjo už nuomą, nes kiekvienas butas buvo atskira įmonė. Iš tiesų neįmanoma suskaičiuoti, kiek ten dirbo mažų fabrikų. Pirklių ir pirkėjų klegesys nesustojo nė minutei", — rašoma pasakojimuose apie Varšuvos Pranciškonų gatvę.
Čia pat garsioji Karaliaus pilis. Dar arčiau yra Legionų fortas. Ir visai netoli — Fontanų parkas. Praėjusio amžiaus 4-ajame dešimtmetyje, kai buvo parašytos aukščiau pateiktos eilutės, čia gyveno žydai.
1940 metais pirklių gatvė nutilo. Nacistai visus suvarė į getą: dešimt žmonių dažnai glaudėsi viename kambaryje. Ir vėliau nuomininkai buvo "galutinai apgyvendinti" koncentracijos stovyklose. Dabar Pranciškonų gatvėje esantys namai — Lenkijos sostinės "aukso mylia". Gyvenamojo ploto kainos siekia milijonus eurų.
Būtent būsto klausimas tapo tarptautinio ginčo priežastimi. Viskas dėl Lenkijos Seimo priimtų Administracinio kodekso pakeitimų. Jie nustatė griežtus turto grąžinimo terminus. Pagal naująjį įstatymą viskas, kas buvo atimta daugiau nei prieš 30 metų, negali būti grąžinta. Todėl bent 90 % ieškinių dėl butų grąžinimo šeimoms, kurių būstą nusavino nacių ar komunistų valdžios institucijos, bus nutrauktos.
Priimtas dokumentas labai papiktino Izraelį — čia gyvena dauguma Lenkijos žydų palikuonių. Net šalies užsienio reikalų ministras Jairas Lapidas nesusilaikė ir griežtai pasisakė.
"Lenkijos įstatymas, draudžiantis grąžinti žydų turtą ar atlyginti už jį Holokaustą išgyvenusiems asmenims ir jų palikuonims, yra baisi neteisybė, gėda, Holokausto aukų, jų palikuonių ir daugelį amžių Lenkijoje gyvenusių žydų bendruomenių palikuonių teisių pažeidimas, — viešai kalbėjo politikas. — Tai neįsivaizduojamas žingsnis. Šie amoralūs pakeitimai rimtai pakenks valstybių santykiams. Mes rimtai žiūrime į bandymą užkirsti kelią grąžinti nuosavybę, kurią naciai (ir jų padėjėjai) pavogė iš žydų per katastrofą Europos šalyse. Joks įstatymas nepakeis istorijos".
Klausimas neapsiribojo Izraeliu. Į situaciją įsikišo net artima Varšuvos sąjungininkė — JAV. JAV ambasados Lenkijoje reikalų patikėtinis Biksas Aliu (Bix Aliu) tiesiai šviesiai pareiškė, kad Lenkija elgiasi neteisingai: "Šis pakeitimas veiksmingai blokuos turto grąžinimo procesą ar kompensacijos už prarastą turtą mokėjimą".
Be to, lenkai, anot jo, nedvejodami eina prieštaraudami Amerikos užsienio politikos interesams — juk nuo 2018 metų Baltieji rūmai veikia restitucijos klausimu pagal "447 įstatymą". Remiantis dokumentu, Amerika yra įpareigota visame pasaulyje stebėti, kaip užtikrinama "kompensacija už žydų turtą, prarastą per Holokaustą".
"Nutylėti skandalą"
Įdomu, kad tai ne pirmas kivirčas. 2018 metais Lenkija papiktino kolektyvinius Vakarus įstatymu, draudžiančiu vartoti frazę "Lenkijos mirties stovyklos" ir primesti lenkams atsakomybę už žydų genocidą. Pažeidėjams grėsė laisvės atėmimas iki trejų metų.
Po kelių mėnesių Varšuva panaikino kalėjimo bausmę, ir istorija tarsi išblėso. Tačiau 2019-ųjų pradžioje kilo šurmulys dėl Izraelio užsienio reikalų ministro Izraelio Kaco (Israel Katz) žodžių, kad "lenkai su motinos pienu įsisavino antisemitizmą".
"Skandalas buvo nutildytas — daugiausia dėl pragmatiško tuometinio Izraelio ministro pirmininko Benjamino Netanjahu požiūrio", — RIA Novosti sakė lenkų istorikas Michalas Patrikas Sadlovskis.
Bet lenkų dalyvavimo žydų naikinime tema niekur nedingo. Ji, pasak specialisto, "labai sunki". Kyla klausimas dėl atsakomybės už visos šalies Holokaustą, o kartu ir dėl materialinės kompensacijos. Kalba eina apie dešimtis tūkstančių objektų, nes prieš karą čia gyveno 3,3 milijono judaizmo pasekėjų. Dabar jų yra mažiau nei 30 tūkst.
"Skandalingas įstatymas yra skirtas nacių, o paskui komunistų sukurtai problemai išspręsti, — Varšuvos logiką paaiškina Sadlovskis. — Esmė ta, kad šiuo klausimu parazituojama: atsiranda sukčių, kurie, prisistatę Holokausto aukų artimaisiais, bando užvaldyti nekilnojamąjį turtą".
Tuo pačiu metu, pasak jo, Lenkija ilgą laiką moka kompensacijas. Prieš pusšimtį metų didelė suma buvo pervesta Amerikos žydams už buvusių Lenkijos piliečių turtą. 2000-aisiais jie kompensavo apie milijardą zlotų, remdamiesi 762 holokausto aukų artimųjų pretenzijomis. Dabar šalis, pažymi istorikas, ketina galutinai išspręsti prieštaringai vertinamą klausimą.
Reikalas tas, kad Lenkijos piliečių dalyvavimo baisiuose Antrojo pasaulinio karo įvykiuose problema vis dar skaldo šalį.
"Viena vertus, lenkai padėjo priglausti žydus — pavyzdžiui, pogrindžio grupė "Žogota" tai darė, — sako Sadlovskis. — Kita vertus, buvo ir tokių, kurie dalyvavo jų naikinime. Bet Lenkijoje tai netapo sistema, nebuvo specialiai tam sukurtų organizacijų, kaip Baltijos šalyse".
Blogas kaimynų pavyzdys
Istorikas ne veltui paminėjo Lenkijos kaimynus. Baltijos šalyse žydų bendruomenės jau seniai siekia valdžios atgailos "už savo tėvų nuodėmes". Pavyzdžiui, Lietuvoje, kur norima uždrausti minėti piliečių dalyvavimą žydų genocide.
"Lietuvos miestuose ir miesteliuose atsirado tokių žmonių, kurie dalyvavo žudant savo kaimynus žydus. Pasakyti dar kitaip? Prie žvyrduobių pamiškėse stovėjo ne nacių tankai ir daliniai, o ginkluoti vietos gyventojai, kurie paleido mirtinus šūvius į išrikiuotus žydus — vyrus, moteris ir vaikus", — pranešime cituojama Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Tai pasiekia net absurdo tašką: prieš kelerius metus valdžia iš parduotuvių lentynų paėmė visą knygos "Mūsiškiai: Kelionė su priešu" tiražą, kuriame pateikiami įtikinami lietuvių dalyvavimo Holokauste įrodymai. Jos autorė Rūta Vanagaitė buvo persekiojama: jai grasino kalėjimu, buvo apkaltinta beveik bendradarbiavimu su Kremliumi. Vilnius jos tyrimus tiesiogiai pavadino "grėsme nacionaliniam saugumui". Todėl rašytoja išvyko iš šalies.
Tuo pačiu metu, nepaisant žydų bendruomenės protestų, Lietuvoje ir toliau statomi paminklai nacių bendrininkams. Panaši situacija yra ir Latvijoje, kur kasmet rengiami žygiai SS narių, kurių dalyvavimas Holokauste jau seniai įrodytas, garbei.
"Šiandien mes matome, kaip kai kurių šalių politinės jėgos bando perrašyti Holokausto istoriją ir paversti budelius herojais, o Europos žemyne vėl pasirodo pavojingi augančio antisemitizmo ženklai", — sakė Europos rabinų tarybos vadovas Pinchas Goldšmitas.
"Polexit" ne už kalnų?
Beje, tiek Lenkija, tiek Baltijos šalys 2009 metais pasirašė labai svarbų dokumentą apie Holokaustą: Čekijos Terezino mieste kartu su 43 valstybėmis jie įsipareigojo sumokėti kompensaciją žydų bendruomenėms.
"Terezino deklaracijoje kalbama ne tik apie restituciją kaip tokią. Tai yra apie Šoa (Holokausto terminas hebrajų kalba — Sputnik) atminimo išsaugojimą ir, visų pirma, apie pagalbą žmonėms. Ten kompensacijų problema svarstoma gana lanksčiai, taip pat, pavyzdžiui, kalbama apie archyvų grąžinimą ir viešinimą", — aiškina "Holokausto" mokslo ir švietimo centro pirmininkas, Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto profesorius Ilja Altmanas.
Kiekviena šalis iš esmės sukūrė savo kompensacijų mokėjimo mechanizmą — tiek pinigine, tiek turto forma. Pavyzdžiui, Rumunijoje, pasak Altmano, dešimtys objektų buvo grąžinti žydų bendruomenei.
Pati deklaracija yra rekomendacinė, tačiau valstybės bando ja vadovautis. "Europos Sąjunga tai labai rimtai vertina. Ir jos laikymasis yra vienas iš kriterijų šalims kandidatėms į narystę, nors ir neoficialiai", — pabrėžia specialistas.
Nenuostabu, kad Briuselis dabartinį Varšuvos triuką priėmė priešiškai: ES vadovybė jau pagrasino sankcijomis Rytų Europos respublikai. Dabar ji yra pirmaujanti pagal "baudos taškų" skaičių — ir ne tik dėl istorijos su žydais. Lenkai taip pat nori panaikinti bendros žemyno jurisdikcijos teismų viršenybę.
Horizonte, kaip rašo vietinė spauda, jau pasirodė "Polexit" (pagal "Brexit" — Sputnik) — šalies pasitraukimas iš Europos Sąjungos.